Otto Böttcher
Böttcher, Boetcher Otto (Otas Biòtcheris) 1872 X 14Klaipėdos (aps.) 1932 VI 16Karaliaučiuje, Klaipėdos krašto politikos veikėjas. Klaipėdiškis. Tėvai (tėvas vokietis, motina lietuvė) Mėželių kaime turėjo ūkį. Böttcheris kalbėjo lietuviškai ir vokiškai. Iš pradžių ūkininkavo tėvų ūkyje, vėliau persikėlė į Didžiąją Lietuvą, Kretingos apskrityje nusipirko Gaudučių dvarą, bet greitai nusigyveno ir subankrutavo. Tapo Klaipėdos apskrities Žemės ūkio kooperatyvų (vok. An- und Verkaufsgenossenschaft) direktoriumi. Pateko į provokišką aplinką, įsitraukė į Klaipėdos krašto politinę veiklą, nors nepriklausė jokiai partijai. Vokiečiams imponavo jo kaimietiškas užsispyrimas. Revanšistinėms vokiečių partijoms 1930 laimėjus rinkimus į III Seimelį, Klaipėdos krašto gubernatorius Antanas Merkys Böttcherį, kaip nepartinį, 1931 I 8 paskyrė Direktorijos pirmininku. Jos nariais Böttcheris pasikvietė Liaudies partijos (vok. Volkspartei) narį kunigą Jurgį Puodžių ir Žemės ūkio partijos (vok. Landwirtschaftspartei) narį ūkininką Otą Žygaudą. Böttcheris neturėjo patyrimo valdyti kraštą, neįstengė pasipriešinti antilietuviškoms politinėms jėgoms ir tapo jų įrankiu. Jų skatinamas pažeidinėjo Klaipėdos krašto statutą ir siekė, kad Direktorijos veikla nebūtų kontroliuojama centrinės Lietuvos Respublikos valdžios. Įsakymais ribojo teisėtą gubernatoriaus valdžią krašte. Nutraukė Direktorijos stipendijų mokėjimą studentams klaipėdiškiams, besimokantiems Vytauto Didžiojo universitete, ir skatino (slapta mokėjo stipendijas) Klaipėdos krašto jaunuolius vykti studijuoti į Vokietiją. Priešinosi į mokyklas įvesti lietuvių kalbą bei lietuvišką mokymo ir auklėjimo sistemą. Lietuvių mokytojai iš mokyklų su lietuvių dėstomąja kalba buvo perkeliami į vokiškas, o į jų vietą skiriami nemokantys lietuviškai. Dėl to sumažėjo mokyklų, kuriose dėstomoji kalba buvo lietuvių. Europoje prasidėjus ekonominei krizei, Böttcheris 1931 XII 17 su Seimelio nariais – Žemės ūkio partijos atstovais Jamesu Gubba ir Baltramiejumi Nikeliu – slapta, pažeisdami konvenciją ir statutą, Berlyne tarėsi su Vokietijos vyriausybe dėl gyvulių ir žemės ūkio produktų eksporto iš Klaipėdos krašto. Dėl to gubernatorius A. Merkys 1932 I 25 pareikalavo, kad Seimelis pareikštų Direktorijai nepasitikėjimą, tačiau to nebuvo padaryta. 1932 II 6 gubernatorius pareikalavo, kad Böttcheris atsistatydintų, Böttcheriui atsisakius, jis buvo atleistas iš pareigų ir suimtas. Taigi buvo paleista ir Direktorija. Seimelis pareiškė protestą dėl Böttcherio suėmimo, o 1932 II 8 įteikė Tautų Sąjungai skundą prieš Lietuvos vyriausybę, neva neteisėtai paleidusią Direktoriją. Seimelio skundui pritarė Vokietija. Lietuvai buvo iškelta byla tarptautiniame Hagos tribunole. Bylą, kuri nagrinėta 1932 IV 11–VIII 11, laimėjo Lietuva. Böttcheris netrukus buvo paleistas, išvyko į Karaliaučių gydytis, nes sirgo vėžiu. Po operacijos mirė. Per laidotuves Klaipėdoje evangelikų vyskupas Gregoras, naujasis Direktorijos pirmininkas Ottas Schreiberis, Seimelio pirmininkas Konradas Dressleris pasižadėjo tęsti Böttcherio antilietuvišką veiklą.
Algirdas Antanas Gliožaitis