Valentinas Gailius

Galius Valentinas 1887 VII 2Berštininkuose (Pagėgių aps.) 1935 VII 27Rusnėje, Klaipėdos krašto religijos veikėjas. Baigė Tilžės gimnaziją, studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. 1915 paskirtas į Verdainės (Šilutė) parapiją, 1921 – į Rusnę. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, 1924 Lietuvos vyriausybė įsteigė vyskupo įgaliojimams prilygstančią Bažnyčios komisaro pareigybę. Juo paskirtas Gailius turėjęs tvarkyti savarankišką, bet Lietuvos Respublikos jurisdikcijai paklūstančią Klaipėdos krašto bažnytinę provinciją. Gailius siekė atgaivinti pamaldas lietuvių kalba, teisingai spręsti pastoracinius tikinčiųjų bendruomenių reikalus, stiprinti lietuvybę. Tam priešinosi vokiečiai. Skirvytėlės ir Akmenos kaimų atstovai, raginami vokiečių, priėmė rezoliucijas, reikalaujančias Gailiui uždrausti kunigauti. Pasirodė straipsnių, šmeižiančių Gailiaus veiklą, jį patį. Gailius įrodinėjo, kad nė vienoje šalyje nėra tokios padėties kaip Klaipėdos krašte: Direktorija neturi jokios įtakos tvarkant Bažnyčios reikalus. 1924 tikybinis ginčas dar labiau sustiprėjo. Remdamasi skundais, Konsistorija atšaukė Gailiaus paskyrimą į Rusnę. Gailius neteko parapijos ir negalėjo eiti Bažnyčios komisaro pareigų. Jam nepavyko atskirti Klaipėdos krašto Evangelikų Bažnyčios administravimo nuo Berlyno. Netekęs pareigų Gailius apsigyveno Klaipėdoje ir Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazijoje dirbo tikybos mokytoju. Kartais laikydavo pamaldas mokytojų seminarijos auloje, anglikonų bažnyčioje, kitose Klaipėdos krašto parapijose.

Mažlietuvių veikėjai buvo ir jo sūnus gydytojas Anzelmas Titus Gailius, broliai Albinas Gailius ir Viktoras Gailius, tėvas Martynas Gailius.

Vaclovas Bagdonavičius

Albertas Juška

Iliustracija: Kunigas Valentinas Gailius / Iš Lietuvos vaizdo ir garso archyvo