mokesčiai

mókesčiai. Nuo seniausių laikų rinkti įvairūs mokesčiai (mokesniai), skirdavosi jų adresatas (rinkėjas), forma (senovėje mokesčiai mokėti natūra – įvairiais produktais ir kita, vėliau pinigais), dydis ir kita. Krašto mokesčių sistema daug kartų kito. Kryžiuočių ordino valstybėje veikė išplėtota ir sudėtinga mokesčių sistema – pajamos į valstybės iždą plaukdavo iš fogtų, komtūrų, atskirų vietovių prievaizdų (vok. Pfleger) valdų, įvairių verslų nuomininkų (pvz., iš žuvies verslo nuomininkų – vok. Fischereipächter), atskirų verslų prižiūrėtojų (pvz., iš vietinių žvejybos viršininkų – vok. Fischmeister), įvairių verslininkų (pvz., malūnininkų, karčemninkų ir kitų), kunigų (vok. Pfarrer). Imti mokesčiai ir natūra, nustatant, kiek šėpelių rugių grūdų žemdirbiai per metus turėjo sumokėti nuo 1 arklio ar nuo 1 plūgo, nuo valdyto ūbo ir kita. Ordinas dideles pajamas gaudavo iš činšininkų. Krašto vyskupai rinkdavo dešimtinę (1/10 pajamų dalį) Bažnyčios reikalams. Skirtingose komtūrijose nustatinėti įvairūs mokesčiai, skirtingi įvairiems socialinių sluoksnių žmonėms, vok. kolonistams ar prūsams. Savo žirgams išlaikyti Ordinas mokesčius imdavo ir šienu, avižomis. Kaip mokesčiai rinkti žemės ūkio bei kiti produktai: linai, daržovės, sviestas, sūriai, kiaušiniai, naminiai paukščiai (vištos, žąsys) ir gyvuliai (kiaulės, karvės, ožkos), žuvys, medus, vaškas, kailiai, muilas, žvėriena ir kita. Išplėtota mokesčių sistema, griežtas jų surinkimas leido Ordinui sukaupti didžiules lėšas (dalį surinktų produktų eksportuodavo į Vakarus, pasipelnydamas iš jų pardavimo). Daugiausia mokesčių Ordinas surinkdavo kolonizuotoje pietvakarinėje Prūsoje, mažiausiai – šiaurinėje dalyje – dykroje. Pvz., 1409 Brandenburgo komtūrijoje surinkta 3609 markės, 1800 šėpelių kviečių, 1630 – rugių, 1304 – miežių ir salyklo, 10 400 – avižų; iš malūnų činšo gauta 1170 šėpelių grūdų ir 256 markės. Tada Balgos komtūrijoje gauta atitinkamai 4975 markės; 3120, 3127, 1973, 5980 šėpelių grūdų bei 600 markių malūnų činšo. Karaliaučiaus komtūrijoje tada surinkta 3920 markių; 3238, 3418, 5100, 12 100 šėpelių grūdų ir iš malūnų činšo 2000 šėpelių grūdų bei 943 markės. Ragainės (ir Labguvos) komtūrijoje – tik 101 markė, po 167 šėpelius visų rūšių grūdų ir vos 50 markių malūnų činšo. Tai rodo atskirų krašto dalių tuometinį nevienodą ekonomikos išsivystymą, skirtingą kolonizacijos mastą ir kita. Iš surinktų mokesčių dalis produktų kaupta kaip atsargos Ordino pilyse. Pvz., 1400 Ragainės pilyje saugota 2840 šėpelių rugių, 120 – kviečių, 2218 – miežių ir salyklo, 17 000 – avižų, 750 saikų apynių, 11 300 sūrių. Tada Klaipėdos pilyje saugota atitinkamai 1268, 21, 1774, 600 šėpelių javų ir 40 saikų apynių. Kur kas didesnės buvo Karaliaučiaus pilies atsargos: 33 000, 4000, 13 000, 16 500 šėpelių javų bei 25 000 sūrių. 1409 Ordino valstybės iždas gavo 73 953 markes (anuomet milžinišką sumą). Iš mokesčių (bei kitų pajamų) išlaikytos ir plėstos Ordino pilys, gausinta ginkluotė ir kita. Taip efektyvi mokesčių sistema (kaip ir medienos, gintaro ir kitas eksportas) padėjo išlaikyti ir stiprinti Ordino karinį potencialą, finansuoti jo ekspansiją į baltų žemes. Nuo XIII a. saviti buvo mokesčiai miestuose, gavusiuose įvairių privilegijų, miestų teises. Mokesčiai skaičiuoti miestiečių sodyboms, prekybininkų suolams ir krautuvėlėms, žemdirbiams ir kitiems. Miestiečiai mokėdavo mokesčius už jiems suteikiamą teisę žvejoti, medžioti ir kita. Atskiri mokesčiai rinkti, pvz., už malūnų statybą, perkėlų verslą. Amžių bėgyje tie mokesčiai bei rinkliavos kito. Mokesčius rinkdavo ir muitinės prie sausumos ir vandens kelių, prekyviečių. Papildomi mokesčiai rinkti karo ir kitiems reikalams. Pvz., 1395–1396 iš miestiečių rinktas mokestis kovai su Baltijos jūros piratais, grėsusiais prekybai su Vakarais ir miestų pajamoms. Organizuotos rinkliavos nukentėjusiesiems, atstatymams ir kitkam. Mokesčių sistema kaitaliota ir vėliau. 1530 Prūsijos kunigaikštis įvedė mokesčius už alaus darymą. XVII a. skaičiuoti mokesčiai už žemės valdas, gėrimus, žmones (galvos mokestis), gyvulius. Įvedinėti įvairūs akcizai. Mokesčiai rinkti už amatus, keliones, vartojimą. Karų bei okupacijų metais tekdavo mokėti įvairaus dydžio kontribucijas. 1691–1693 ypač daug mokesčių valstybės iždui surinkdavo Mažosios Lietuvos miestai. Pvz., tarp Prūsijos kunigaikštystės 48 miestų pagal tada surinktus mokesčius Tilžė buvo antroji (po Karaliaučiaus), Klaipėda – trečioji, Įsrutis – ketvirtas. 8-a buvo Vėluva, 9-a – Šventapilė, 11-as – Friedlandas, 13-as – Fischhausenas, 17-a – Labguva, 20-as – Žintai, 24-a – Ungura, 26-a – Girdava, 32-a – Geldapė, 34-a – Ylava, 35-a – Alna, 36-a – Dumnava, 37-as – Nordenburgas. Tai rodo krašto įvairių miestų anuometinę ūkinę reikšmę. XVIII a. Prūsijos karalius monopolizavo prekybą druska, tabaku, kava ir kita, ją papildomai apmokestindamas. Įvedinėti ir kiti mokesčiai. Miestų mokesčiai reformuoti po 1807 (1810 finansų ediktu ir kitais). 1813 prie gyventojų akcizo dar pridėtas komunalinis (vok. Kommunalakzise). 1820 įsaku dėl rinkliavų pertvarkyti verslų ir kiti mokesčiai. Jų sistema keista 1851, 1861 ir 1875. Gerokai mokesčiai reformuoti 1891–1893 (keičiant mokesčius už žemę, pastatus bei amatus). 1893 tvarkytos komunalinės rinkliavos, 1906 – apskričių ir provincijų rinkliavos. Pvz., 1906 nustatyti tokie pajamų m. tarifai gyventojams: 6 markės (gaunantiesiems 900–1050 markių), 9 (1050–1200), 21 (1500–1650), 60 (3000–3300), 132 (5000–5500), 212 (7500–8000), 300 (9500–10 500) ir kt. Bendrovės pajamų mokesčių turėjo mokėti: 7 markes (gaunant 900–1050 markių pajamų), 10 (1050–1200), 24 (1500–1650), 66 (3000–3300), 148 (5000–5500), 240 (7500–8000), 340 (9500–10 500) ir t. t. Didelėms pajamoms nustatyti specialūs mokesčių tarifai. 1909 pajamų mokesčių tarifai didinti (ypač didelėms pajamoms). Pvz., gaunantiems iki 3000 markių reikėjo mokėti 5%, o iki 30 500 markių – 25% daugiau. Tad mokesčių sistema artinta prie progresyvinės, daugiau apmokestinant turtingesniuosius. Kaimuose veikė sudėtinga mokesčių tvarka. Nuo seno skirtingus mokesčius mokėjo įvairių kategorijų kaimai bei gyventojai (kulmiškiai, šatulininkai, činšininkai, lažininkai ir kiti). XVIII–XIX a. rinkti 3 pagrindiniai mokesčiai: žemės (vok. Hubenschoß – Grundsteuer), gyventojų-galvos (vok. Kopfschoß – Personensteuer), gyvulių (vok. Hornschoß – Viehsteuer). Užsiimantys amatais dar mokėjo amatų mokesčius (vok. Gewerbesteuer), verslininkai, dvarai ir kiti – pajamų mokesčius (vok. Einkommensteuer). Rinktos įvairios rinkliavos (apskritims, bendruomenėms, mokykloms ir kita). Visų jų dydis priklausė nuo gyventojų socialinės padėties, turėtų privilegijų, vietovės kategorijos ir kitko. Pvz., XIX a. viduryje Aukštogaliai–Smalininkai buvo Ragainės apskrities laisvųjų šatulininkų kaimas. Jis valdė 1114 margų ir 88 rykštes žemės, laikė 57 arklius, 71 galviją, 82 avis, 3 ožkas ir 100 kiaulių. 118 sodybų gyveno 661 žmogus. Dalis jų vertėsi amatais, verslais. Kaimas tada kasmet mokėjo 109 talerius ir 29 sidabrinius grašius žemės mokesčių, 135 talerius pajamų mokesčių, 262 talerius amatų mokesčių; 810 talerių, 22 sidabrinius grašius ir 11 pfenigių kitų mokesčių. Apskrities rinkliava buvo 158 taleriai ir 24 sidabriniai grašiai, bendruomenės rinkliava – 166 taleriai ir 20 sidabrinių grašių. Mokyklai kasmet rinkta po 4 šėpelius rugių, 2 – miežių, 6 vežimus šieno, 7 vežimus ir 20 svarų šiaudų, 42 talerius bei 20 sidabrinių grašių pinigais. Aukštogaliai tada mokėdavo po 0,099 talerius už 1 margą žemės (o gretimas Smalininkų miestelis – prekyvietė tik po 0,004 talerio – net 25 kartus mažiau). Gretimuose kaimuose tada mokėta po 0,026–0,028 talerio už margą žemės. Gerokai skirdavosi ir kitų mokesčių bei rinkliavų dydžiai. Pvz., 1902–1903 Šilutės apskrityje surinkta iš viso 114 232 markės valstybinių mokesčių (iš jų: pajamų mokestis – 35 077, papildomas mokestis – 8821, žemės mokestis – 43 770, pastatų mokestis – 20 246, amatų mokestis – 4568, vartojimo mokestis – 1750 markių). Įvairiose vietovėse bei apskrityse mokesčių surinkta nevienodai (1 lentelė). Pvz., 1911 Karaliaučiaus miesto apskrityje iš 1 gyventojų surinkta po 14,57 markes tiesioginių mokesčių bei 34,69 markės bendruomenės mokesčių. O Labguvos apskrities kaimuose tada surinkta atitinkamai 3,23 ir 7,06 markės, Šventapilės apskrities kaimuose – 3,82 ir 8,35 markės 1 gyventojui. Įvairiose vietovėse labai skyrėsi ir bendruomenių surinkti mokesčiai (2 lentelė). Itin skyrėsi atskirų apskričių (o ypač kaimiškųjų apskričių ir Karaliaučiaus) surinktų mokesčių bendros sumos. Krašto miestų gyventojų mokėti mokesčiai kito įvairiais laikotarpiais. Pvz. (Tilžės gyventojų mokėtus mokesčius prilyginant 100%), karaliaučionys 1914 mokėjo 128%, 1919 – 138%, 1924 – 160%; įsrutiškiai atitinkamai 74, 61 ir 118%. Kaimuose ir dvaruose po Pirmojo pasaulinio karo rinkti šunų mokesčiai. Pvz., 1921 Pagėgių apskrities Kuturių kaimas turėjo surinkti 31 markę tokio mokesčio, o Lauksargiai – 71. Surinktų mokesčių sumos bei jų pobūdis liudija anuometinės gyvensenos ypatybes, atskirų krašto dalių netolygią raidą (lėmusią gyventojų migracijas ir kita).

L: Weber L. Preussen vor 500 Jahre. Danzig, 1878; Heynicke H. Entwicklung der ostpreußischen Städte. Königsberg, 1931; Finanzstatistik der preußischen Städte und Landgemeinden. Ostpreußen. Berlin, 1914; Wirtschaft und Gemeindewirtschaft in Ostpreußen. Grenzmark u. a. 1925.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Nemuno užliejamose pievose gerai derėdavo bulvės, XX a. pradžia / Iš Walterio Engelhardo knygos „Ein Memelbilderbuch“, 1936

Iliustracija: Laukininko poilsio valandėlė, XX a. pradžia / Iš Walterio Engelhardo knygos „Ein Memelbilderbuch“, 1936

Iliustracija: Būdingas Mažosios Lietuvos peizažas su malūnu, XX a. pradžia / Iš Walterio Engelhardo knygos „Ein Memelbilderbuch“, 1936

Iliustracija: Žalgirio kaimo, Šilutės apskritis, pelkininkų sodyba (Bismarko kolonija) / Iš Walterio Engelhardo knygos „Ein Memelbilderbuch“, 1936

Iliustracija: Nemuno deltos pelkininkė / Iš Walterio Engelhardo knygos „Ein Memelbilderbuch“, 1936

Iliustracija: Laukiant pavasario žvejybos pradžios / Iš Walterio Engelhardo knygos „Ein Memelbilderbuch“, 1936