komtūras

komtras (vok. komtur < lot. commendator < comendo – pavedu), viduramžiais katalikų vienuolių karinių ordinų (joanitų, tamplierių, kryžiuočių) brolis riteris, Ordino vadovo (didžiojo magistro) vardu valdęs Ordino pilį su gyvenančiais joje broliais riteriais (konventu) ir tai piliai priklausančią sritį – komtūriją. Buvo komtūrijos vyriausiasis pareigūnas ir teisėjas; per karą vadovavo komtūrijos kariuomenei. Komtūrai buvo ypač svarbi Kryžiuočių ordino organizacijos grandis, turėjusi valdžią vietose. Iš jų dažniausiai būdavo išskiriami Ordino aukščiausi pareigūnai, spręsdavę pasienio klausimus su kaimyninėmis valstybėmis kryžiuočių ordino komtūrais, vadovavę Ordino valdų provincijoms (balijoms), vadinosi krašto komtūrais (vok. Landkomtur) arba provincijos komtūrais (vok. commendator provincialis). XIII a.–1805 Vokietijoje buvo 12, XIII–XVI a. pradžioje Prūsijoje – 1 (Kulmo žemės) krašto komtūras. Marienburgo (Prūsijoje) komtūras vadintas didžiuoju komtūru; jis buvo didžiojo magistro pavaduotojas, ėjęs kanclerio pareigas. Prūsijos ir Livonijos komtūrijų, kurios ribojosi su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste (ypač Ragainės, Klaipėdos), komtūras. XIII a.–XV a. pradžioje rengdavo vietos žygius į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, per šnipus rinko žinias apie jos vidaus padėtį. Tačiau tarp lietuvių kunigaikščių ir komtūrų būta ir asmeninių ryšių. Antai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio dukters Danutės Onos krikštatėvis buvo Osterodės (vėliau Brandenburgo) komtūras Günteris von Hohensteinas, Vytauto – Ragainės komtūras Wigandas von Baldersheimas.

Edvardas Gudavičius