broliai

bróliai, XI–XVI a. Romos katalikų karinių vienuolijų ordino nariai. Vokiečių ordino (kitaip vadinamo Kryžiuočių ordinu) broliai buvo skirstomi į kunigus, riterius ir patarnautojus. Broliai riteriai sudarė ordino pagrindą. Kryžiuočių statutai, surašyti remiantis Tamplierių ordino statutais, nustatė griežtą karinę organizaciją. Greta trijų vienuolystės įžadų (neturto, skaistybės, paklusnumo) buvo priimtas ketvirtasis – be atodairos kovoti su katalikų tikėjimo priešais. Brolių svarbiausias organizacinis vienetas buvo konventas (12 riterių ir 6 kunigai). Įstoti į Ordino brolius XIII–XIV a. siekė vokiečių aristokratijos ir riterijos jaunesnieji sūnūs, negaunantys esminės palikimo dalies. Nors Ordino statutai draudė prabangą (net didysis magistras negalėjo puošti savo ginkluotės), aukšta kilmė faktiškai leisdavo išlaikyti savo palydą ir užimti aukštas pareigas. Kita vertus, griežtai centralizuotas Kryžiuočių ordino valdymas sudarė sąlygas iškilti ir pasižymėjusiems žemesnės kilmės nariams. Kryžiuočių valstybės kūrėjas Hermannas Salza buvo kilęs iš ministerialų (karo tarnų). Brolių gretas papildė įbrolių institutas (įnešę savo turtą, įbroliai gaudavo išlaikymą iš Ordino).

Edvardas Gudavičius