Hermann von Salza
Hermann von Salza (Hèrmanas Zálca) apie 1170 1239 III 20, Kryžiuočių ordino magistras (nuo 1210). Tapo pirmuoju didžiuoju magistru (nuo XIII a. 4 dešimtmečio). Kai Vengrijos karalius 1225 Kryžiuočių ordiną išvijo iš Transilvanijos (kur šis įsikūrė 1211), Hermanno Salzos atstovai pradėjo derybas su Mozūrijos kunigaikščiu Konradu I Mazoviečiu ir Prūsijos vyskupu Kristijonu. Remdamasis Konrado pažadais, 1226 Ordinas iš Šventosios Romos imperatoriaus Friedricho II gavo vadinamąją Aukso bulę, suteikiančią jam Kulmo žemę ir teisę užkariauti Prūsą. Remdamasis popiežiaus Honorijaus III bulėmis (1216–1227 iš jo buvo išsirūpinta apie 150 bulių) ir 1228–1230 su Konradu pasirašytais aktais, Hermannas Salza gavo iš pastarojo Kulmo žemę. Šie aktai teisiškai pagrindė Ordino valdas kaip valstybę, neturinčią pareigų Šventosios Romos imperijai, nors magistras buvo tituluojamas tos imperijos kunigaikščiu. 1230 į Prūsijos pasienį atvyko kryžiuočių dalinys, vadovaujamas Hermanno Balko, kurį Hermannas von Salza paskyrė Prūsijos krašto magistru. Kai kalavijuočiai pralaimėjo Saulės mūšį (1236), popiežiaus Grigaliaus IX verčiamas Hermannas Salza patenkino kalavijuočių prašymą – Kryžiuočių ordinas perėmė jų valdas. 1237 buvo sudaryta jo šaka – Livonijos ordinas. XIII a. II ketvirtyje į atskirą Vokietijos šaką susiformavo ir Kryžiuočių ordino valdos Vokietijoje, kitose šalyse. Hermanno von Salzos valdomas Ordinas virto ne tik teritorine valstybe, bet ir galinga korporacija.
L: Dusburgietis P. Prūsijos žemės kronika. V., 1985, p. 38, 71, 72, 76, 82, 83, 102, 105, 332, 339, 371; Richter I. Hermann Salza und Hermann Balke, die Begründer des preussischen Ordensstaales. 1893; Cohn W. Hermann von Salza, 1930; Turnier M. Der Deutsche Orden. 1954; Lietuvių karas su kryžiuočiais. V., 1964; Gudavičius E. Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietuva XIII amžiuje. V., 1989.
Edvardas Gudavičius
Iliustracija: Kryžiuočių magistras Hermannas Salza, Casparo Felbingerio raižinys, 1595 / Iš Manfredo Hübnerio knygos „Das Herz Preußens“, 1994