komtūrija

komtrija (vok. Komturei), viduramžiais katalikų vienuolių karinių ordinų žemėse komtūro valdyta sritis. Kelios komtūrijos, buvusios viename krašte, sudarė Ordino provinciją – baliją (vok. Balei). Kryžiuočių ordino valdose Baltijos regione komtūrija XIII–XVI a. buvo pagrindinis administracinis vienetas. Prūsijoje (be Kulmo žemės) apie 1309 buvo 9, XV a. pradžioje – 17 kryžiuočių komtūrijų, Livonijoje apie 1309 – 14. Komtūrijos skirstėsi į mažesnius administracinius vienetus, pavaldžius fogtams ir kameryrams. Mažosios Lietuvos plote XV a. pradžioje buvo Klaipėdos, Ragainės, Karaliaučiaus, Brandenburgo ir Balgos komtūrijos su komtūrų būstinėmis tose pilyse. Komtūrijų valdų dydį bei ribas lėmė anuometinės istorinės aplinkybės. Apie 1400 Klaipėdos komtūrijos pietinė riba siekė Skirvytės žiotis. Vykstant kryžiuočių kovoms su Žemaitija ir Lietuva, kelių komtūrijų rytinės ribos nebuvo apibrėžtos – priklausė nuo karo žygių sėkmės. Apie 1400 Ragainės komtūrija valdė platų bei ilgą ruožą nuo Kuršių marių (su Labguvos ir Karklės apylinkėmis), besidriekiantį į rytus ir šiaurės rytus (į Žemaitiją bei Sūduvą). Į didįjį Karaliaučiaus komtūrijos plotą įsiterpė Sembos vyskupo bei Katedros kapitulos valdos, jis rytuose t. p. driekėsi į Sūduvą. Brandenburgo komtūrijai liko siauresnis ruožas tarp Priegliaus šiaurėje iki Kreuzburgo pietuose, nuo Aismarių ilga juosta nusidriekęs į Sūduvą. Balgos komtūrija valdė platesnę teritoriją, nuo Aismarių nusidriekusią pietryčių link pro Ylavą. Karaliaučiaus, Brandenburgo ir Balgos komtūrijų būstinės glaudėsi prie Aismarių – savo valdų vakarinių pakraščių, nuo kur pradėtas Prūsos užkariavimas.

L: Boockmann H. Der Deutsche Orden. München, 1981.

Martynas Purvinas