fogtas

fògtas (vok. Vogt < lot. (ad)vocatus – vaitas), administracijos pareigūnas viduriniųjų amžių Europoje. Jis paveldėtinai valdė tam tikrą sritį (fogtiją) ir turėjo juridinės galios vietos gyventojams. Fogto pareigybė labiausiai išplito Vokietijos kraštuose, ypač bažnytinėse žemėse (imperatoriaus Karolio Didžiojo įsakymu įvesta visose vyskupijose ir abatijose). Kalavijuočių ir kryžiuočių užkariautose bei vyskupams priklausiusiose latvių, estų (Livonijoje), prūsų ir vakarinių lietuvių (Prūsijoje bei jos dalyje Mažojoje Lietuvoje) srityse fogtų svarbiausia funkcija buvo teisti gyventojus ir palaikyti policinį visuomenės saugumą. Fogtais būdavo ir aukšti pareigūnai, daliję lenus, nustatinėję lenininkų teises bei pareigas, ir paprasti pilių ar dvarų prievaizdai.