piratai Baltijos jūroje

pirãtai Báltijos jroje. Jūrų plėšikai atsirado prasidėjus jūrų laivybai ir prekybai. Pirmaisiais piratais Baltijos jūroje laikyti vikingai. Danų metraštininkas Saksas Gramatikas X a. aprašė, kaip vikingai puolė sembų gyvenvietę. Kuršo žemėje piratai puldinėdavo sąsiauriais plaukiančius laivus. XI a. Baltijoje padaugėjo slavų, kuršių ir estų piratų. XIII a. Baltijos ir Šiaurės jūros stambiausi uostamiesčiai susivienijo į Hanzos prekybinę sąjungą. Į Baltijos uostamiesčius laivai gabeno anglišką vilną, prancūzišką vyną, itališką šilką ir vaisius, į Vakarų Europą vežė grūdus, miško medžiagą, vašką iš Rygos, Karaliaučiaus, Klaipėdos uostų ir kitur. Tai buvo geras grobis pirtams, kurie naudojosi Baltijos kraštų ir Hanzos miestų tarpusavio nesantaika. XIV a. Gotlando saloje susikūrė piratų valstybė su centrine valdžia ir įstatymais, už kurių nepaisymą bausdavo mirtimi. 1394 Hanzos miestų patricijai pasiuntė prieš piratus 35 karo laivus su 3000 riterių, tačiau nelaimėjo. 1395 Danijos karalienė, Hamburgo ir Lübecko miestų vadovai paskelbė piratus už įstatymo ribų. 1398 Kryžiuočių ordino didysis magistras Ulrichas von Jungingenas pasiuntė į Gotlandą stiprų laivyną. Piratai pasitraukė į Šiaurės jūros pakrantes ir prisiglaudė pas frizų kunigaikščius. 1401 Hamburgo laivynas piratus įviliojo į spąstus ir paėmė į nelaisvę. Apie piratus kurtos liaudies dainos. Laivų apiplėšimų Baltijoje vėl padažnėjo kilus Kryžiuočių ordino su Lenkija Trylikamečiam karui (1453–1466). Lenkija neturėjo savojo karo laivyno, todėl karalius Kazimieras IV Jogailaitis skatino Dancigo ir Elbingo miestiečius privačiai piratauti ir plėšti plaukiančius į Ordino uostus laivus. Tokie valstybiniai piratai (kaperiai) nesitenkino uostų blokada. 1456 jie užpuolė ir nusiaubė Klaipėdą, po metų puolimą pakartojo – pagrobė 14 uoste stovėjusių laivų, kuriais Hamburgas ir Lübeckas buvo atsiuntę kryžiuočiams maisto ir karių (8 iš jų su grobiu nuplukdė į Dancigą, kitus sudegino). 1507 kilus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos kunigaikštystės karui, karalius Žygimantas, padedamas kaperių, grobė laivus, teikusius pagalbą Maskvai iš Hanzos uostų. Valdovo pasiuntiniai piratams dalino Globos raštus, kur skelbta, kad kaperiams leista grobti Maskvos pirklių laivus, o visi Lenkijos–Lietuvos sąjungininkai įpareigoti teikti jiems pagalbą. Dancigo miestiečiams įsakyta leisti kaperiams stovėti uoste. XVI a. II pusėje valstybės, siekusios daryti įtaką laivybai Baltijoje, varžėsi dėl piratų paramos. XVI a. pabaigoje jūrų prekybos svarbiausi keliai pasuko per Atlantą, kur išsikėlė ir piratai. XVIII a. viduryje klaipėdiečiai pirkliai bijojo plaukti pro Palangą, nes tenykščiai buvo apiplėšę ir sudeginę keletą audros į krantą išmestų laivų. 1748 Palangoje įsikūręs pasienio muitų rinkėjas surinko ginkluotų vyrų būrį ir užpuolė į Kuršą plaukiantį klaipėdiečių laivą. Nuo seno įprastas dalykas buvo sudužusio laivo apiplėšimas. Plėšikavimų pasitaikydavo ir XIX amžiuje.

L: Každailis A. Baltijos piratai // Mokslas ir gyvenimas. Nr. 8. 1977.