laivyba

laivýba, seniausia ir efektyviausia transporto rūšis. Skiriama upių, pakrančių ir jūrų laivyba. Apie Baltijos pietvakarinėse pakrantėse gyvenančių genčių laivybą žinota IX amžiuje. XI–XII a. tarp baltų, skandinavų bei slavų pakrančių gyvenviečių jau plaukiojo prekiniai laivai. Laivyba vyko keliomis kryptimis (per Aismares, Kuršių marias, Baltijos jūrą, Nemunu). 1252 Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo kariuomenės, sunaikinusios kairiajame Danės krante buvusią baltų gyvenvietę, toje vietoje pastatė Memelburgo pilį. Kryžiuočiai, siekdami užvaldyti Nemuną (svarbiausią vandens kelią), laivais gabeno statybines medžiagas panemunių pilims statyti. Baltai taip pat plaukiodavo savo laivais gabendami prekes. Kryžiuočiams užėmus Nemuno žiotis, baltų laivyba į Vakarus apribota. XIII–XIV a. kariaujant su Kryžiuočių bei Kalavijuočių ordinais jau naudoti laivai. 1410 po Kryžiuočių ordino pralaimėjimo Žalgirio mūšyje atsivėrė laisvas kelias laivybai į pietvakarius Kuršių mariomis, Deime, Priegliumi iki Karaliaučiaus, o toliau vandenimis iki Dancigo. Upėmis pasroviui plukdyta (palaidai ar surišus sielius) mediena (dar medienos gabenimas). Kiti kroviniai talpiomis, kartais labai primityviomis plokščiadugnėmis valtimis plukdyti pasroviui ar tempti prieš srovę (pasitelkiant ir bures). XVII a. ties Gilija pagilinta Nemuno atšaka. Vėliau iš Nemuno pašalinti laivybai kliudę dideli akmenys, o, iškasus Klaipėdos kanalą, sujungus Nemuną su Deime, buvo aplenkiamos Kuršių marios. Atsirado galimybė greičiau nuo Dancigo laivais nuplaukti iki Klaipėdos ir Nemuno žiočių, o iš ten Nemunu plaukiant aukštupio link, Bebru, Narevu, Dauguva, per Dneprą pasiekti tolimus jo intakus. XVIII–XIX a. jūrų prekyba su Didžiąja Britanija siekė 84 % Klaipėdos laivybos apimties. Uostamiestyje (kartais vadintame Londonu) gyveno daugybė pirklių, jūrininkų, amatininkų iš Didžiosios Britanijos. Laivais į Vakarus plukdyta mediena, grūdai ir kita. Iš ten gabenta druska, įvairūs pramonės dirbiniai. Laivyba buvo patogi valstybei – vandens keliams tvarkyti reikėjo mažiau lėšų nei vieškeliams tiesti, upes lengvai kontroliavo muitinės. Senieji laivai buvo irkliniai su viena bure. XVIII a. jūromis plaukiota plačiais, didesnės grimzlės laivais – kogais, upėmis – irkliniais strugais (smailianosiais, plačiadugniais), vytinėmis, baidokais, pergomis ir kitais. Kogai, strūgai, vytinės buvo dideli laivai, jų įgulą sudarė 15–20 žmonių. Palaipsniui laivai tobulėjo, daugėjo burių. Laivus statė Kuršių marių pakrantėse, Klaipėdoje ir kitur. 1839 Klaipėdoje atsirado nedidelis buksyrinis garlaivis, 1840 – antras garlaivis. Tais metais vietos laivų statykla pastatė pirmąjį 50 AG vilkiką. Burlaiviais ir garlaiviais gabentų krovinių apimtis Klaipėdos uoste susilygino 1884. Burlaivių epocha baigėsi kartu su XIX amžiumi. 1857 Danės žiotyse Paul Willy Lindenau įkūrė vidutinių ir mažų jūros transporto laivų statyklą, kuri išsilaikė iki Antrojo pasaulinio karo. Laivyba nuo seno rūpinosi laivininkai – šiporiai. Krašte buvo ištisos jų giminės, gyvenusios Baltijos jūros, Kuršių marių, Nemuno ir kitų upių pakrantėse. Mažojoje Lietuvoje vidaus vandenų uostai keleiviams bei prekėms gabenti veikė Klaipėdoje ir Smalininkuose. Daugelyje panemunės vietovių vasarą statytos prieplaukos. Jos naudotos ir nedidelėms siuntoms pervežti (kaip Rambyne, Rusnėje). 1934–1938 Kaune pastatytas nemažas uostas, todėl imta rūpintis Nemuno vagos nuo Kauno iki Smalininkų gilinimu ir tvarkymu. Atlikti darbai labai palengvino laivybos sąlygas. Laivai beveik visą vasarą galėjo plaukti iš Kauno į Klaipėdą ir atgal neperkraunant prekių. Tarpukariu prekių srautas į Klaipėdą buvo 2 kartus mažesnis nei į Karaliaučių. Tai lėmė prastos tranzito sąlygos ir tai, kad Karaliaučiaus tinklo vandens keliai vokiečių buvo geriau išplėsti ir sutvarkyti. Kai Lietuvos Respublika atgavo Klaipėdą, kartu atsivėrė ir didelės jūrinės laivybos galimybės. 1924 į Klaipėdą atplaukė 694 laivai, o 1937 – jau 1414 jūrinių laivų (jais atgabenta 984 000 t prekių) ir 2894 vidaus laivai, atplukdę 139 431 t prekių. Per Klaipėdą taip pat vykta ir keleivių. 1937 jūros laivais atplaukė 2061 ir išplaukė 1862 keleiviai, vidaus – 44 720 ir 43 256. Klaipėdos uostas nuolat plėstas ir tobulintas, 1939 pagal prekių apyvartą jau beveik pasivijo Karaliaučiaus ir Rygos uostus. Dalis prekių vežiota savais lietuviškais laivais. Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvos Respublika per Klaipėdą jūromis susisiekė su Anglija, Olandija, Prancūzija, Vokietija, Belgija, JAV, Danija, Pietų Afrika, Švedija, Čekoslovakija, Šveicarija, Austrija, Italija, Izraeliu, Norvegija, Danzigu, Suomija, Australija, Lenkija, Indija, Estija, Egiptu, Maroku, Brazilija, Latvija, Argentina, Meksika, Portugalija, Tunisu, Rumunija, Vengrija, Kinija, Madagaskaru, Liuksemburgu, Malta, Sirija, Airija, Hondūru, Japonija, Ispanija, Bulgarija, Jugoslavija, Islandija ir kitomis šalimis. Dar skaitykite: keleivių gabenimas, krovinių gabenimas, kuršlaivis, kuršvaltė, laivininkystė, laivai.

Leonardas Poviliūnas

Kostas Frankas

LE

Iliustracija: Roberto Meykoeferio GmbH laivininkystės firmos rūmai Klaipėdoje Danės krantinėje, apie 1930 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo

Iliustracija: Pamariškių laivai ir šieno kūgiai Nemuno deltoje, iki 1944 / Iš Anso Lymanto archyvo

Iliustracija: Laivų vilkstinė prie Nemunyno Pričkagrabėje, apie 1930 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Kuršvaltė Juodkrantės išyrėje, iki 1939 / Iš Buračų šeimos rinkinio

Iliustracija: Burlaivis prie Danės krantinės Klaipėdoje, XIX a. / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Laivų vilkėjai ties Pričkagrabe, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Nidos žvejai su savo kuršvaltėmis Kuršių mariose, apie 1930 / Iš Ericho Kussau rinkinio

Iliustracija: Pakeliamasis tiltas per Prieglių Karaliaučiuje praleidžia burlaivį / Iš MLEA

Iliustracija: Karaliaučiaus uosto sandėliai ir laivai Priegliuje iš laivo denio, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Smalininkų žiemos uostas

Iliustracija: Metalinis žiedas laivų lynams tvirtinti Smalininkų uosto krantinėje

Iliustracija: Sandarus žibintas su žibaline lempa, nakčiai įstatomas į bakenus – navigacinius ženklus, žyminčius Nemuno laivakelį / Iš Remigijaus Pauliko rinkinio (Viešvilė)

Iliustracija: Senasis navigacijos ženklas laivams prie Pilkopos, Kuršių marių pakrantėje, 2002

Iliustracija: Mažlietuviai jūrininkai, tarnavę Vokietijos karo laivuose XIX a. pabaigoje. Pirmas iš kairės – šarvuočio „Leipzig“ jūreivis Mikas Anysas, buvusio Mažosios Lietuvos fondo valdybos pirmininko profesoriaus dr. Jurgio Anyso senelis, trečias – senelio brolis (balta kepure), antras ir ketvirtas – broliai Martynas bei Mikelis Mozūrai. Mikelis (sėdi) tarnavo pusiau buriniame, pusiau gariniame laive-korvetėje „Kaiser“, skirtame vokiečių imperatoriaus kelionėms / Iš žurnalo „Lietuvos pajūris“, 1984, nr. 25

Iliustracija: Burlaiviai Danėje, XIX a. / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Klaipėdos uostas, 1941 birželis / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Klaipėdos jūros budžių laivas „Budys“ vyksta į Daniją, 1928 VII 12 / Iš Eriko Purvino rinkinio

Iliustracija: Lietuvos Respublikos karo laivas „Prezidentas Smetona“ / Iš Mikelio Balčiaus rinkinio

Iliustracija: Lietuvos Respublikos karo laivo „Prezidentas Smetona“ jūreiviai, šeštas iš kairės – kapitonas Antanas Kaškelis, 1930 / Iš Dionizo Varkalio rinkinio

Iliustracija: Kristupas Plonaitis „Šaulio“ laive prieš išplaukiant iš Klaipėdos, 1939 IX 3

Iliustracija: Laivyba Gilijoje. Skiepų uostas, 1915 / Iš MLEA

Iliustracija: Žvejybiniai laivai Šarkuvos uoste. Lino raižinys 16×7, XX a. pradžia

Iliustracija: Kuršvaltė mariose / Iš Buračų šeimos rinkinio

Iliustracija: Nidos žvejų uoste, iki 1939 / Iš Buračų šeimos rinkinio