laivai

laiva, susisiekimo priemonė, skirta prekėms bei žmonėms gabenti vandeniu, naudojant irklus, bures ar mechaninę jėgą (variklį). Laivybos raida: 1) plaustai, t. y. paskiri rąstai arba jų ryšulys; 2) rąstai išskaptuotu vidumi; 3) iš žievės ar odos daryta valtis; 4) mediniai laivai iš lentų, surištų vijokliais ar odiniais diržais; 5) tvirtos rėminės konstrukcijos dideli mediniai laivai, jų apkala tvirtinama vinimis; 6) metaliniai laivai. Laivų tipai skiriasi pagal dydį, pavidalą, variklį, paskirtį. Nuo senų laikų naudotų burlaivių buvo įvairių rūšių: vienastiebių, daugiastiebių, įvairaus dydžio, įvairių formų burėmis. Mažai žinoma apie senųjų baltų burlaivius. Į Prūsos ir kuršių žemes atplaukdavo irkliniai-buriniai vikingų laivai. Gal panašiais laivais po Baltijos jūrą plaukiojo kuršiai, plėšdami pakrančių gyventojus. Nuo seno Baltijos pietvakarines pakrantes lankė pirklių (nuo XIII a. Hanzos) burlaiviai. Kogai ir kiti burlaiviai padėjo kryžiuočiams įsitvirtinti baltų žemėse, laivai atgabendavo talkininkų bei atsargų užkariautojams. Vėliau patrankomis ir kitkuo ginkluoti burlaiviai buvo svarbi karinė jėga. Ramesniais laikais burlaiviais gabenti kroviniai. Mažosios Lietuvos upėmis, kanalais ir mariomis XV a.–XX a. pradžioje plaukiojo daug krovininių laivų su burėmis (vytinės, baidokai ir kiti). Kroviniams gabenti pavojingais seklių Kuršmarių ir Aismarių vandenimis naudoti plokščiadugniai arba mažos grimzlės kyliniai burlaiviai su nuleidžiamais šoniniais svertais šliūžėmis (kuršlaiviai, lomės). Tokius laivus išrado ir statė olandai. Iki Antrojo pasaulinio karo mariomis, kanalais ir upėmis plaukiojo keli šimtai tokių burlaivių. Jūromis plaukiota didelės grimzlės kyliniais burlaiviais. Iki XVIII a. jie buvo mediniai, todėl vidutiniai laivo matmenys tebuvo 18×6 metrai. Pradėjus naudoti metalinius sutvirtinimus, jūrinių burlaivių tonažas sparčiai didėjo. Nuo 1832 atsirado garlaiviai – laivai su garo katilais garui turbinoms ir mašinoms tiekti. Greičiausi ir patogiausi motoriniai laivai išrasti vėliausiai. Iki 1945 pagal paskirtį buvo: didieji transatlantiniai laivai (20 000–90 000 BRT talpos, paimdavo iki 2000 keleivių); didieji keleiviniai-prekiniai laivai (10 000–30 000 BRT talpos, 20–25 mazgų greičio, paimdavo iki 500 keleivių; panašiais laivais, pvz., švedų Gripsholm, JAV lietuviai prieš Antrąjį pasaulinį karą vykdavo į Lietuvos Respubliką); didieji prekiniai laivai (3000–15 000 BRT talpos, 16–21 mazgų greičio, su nedidelėmis patalpomis keleiviams, naudoti kroviniams reguliariai plukdyti tarp didžiųjų uostų; tokio tipo buvo anglų–lietuvių laivininkystės bendrovės United Baltic Corporation laivai Baltara, Baltonia ir kiti, jie plaukiojo su anglų vėliava, reguliariai lankėsi Klaipėdos uoste); vidutiniai ir mažieji prekiniai laivai (500–3000 BRT talpos, 9–17 mazgų greičio, naudoti nereguliariam susisiekimui tarp mažesnių uostų; tokie buvo lietuvių laivininkystės bendrovių laivai Kaunas, Nida, Šiauliai ir kiti); pakraščių ir artimo susisiekimo laivai (naudoti artimam susisiekimui jūra; šiai kategorijai priskiriami ir jūrų kurortų laivai-keltai, pvz., Klaipėdos Meyerhoefer laivininkystės bendrovės laivas Kuršių marios; tarpukariu Klaipėdoje lankydavosi vokiečių Ostpreussendienst laivas Tannenberg ir kiti); jungtinio upių ir jūrų susisiekimo prekiniai laivai (250–600 t keliamosios galios, 6–10 mazgų greičio, 30–60 m ilgio, nedidelės grimzlės, galintys praplaukti po tiltais); tanklaiviai (skirti naftai ir kitiems skystiems kroviniams plukdyti); laivai-šaldytuvai (skirti šaldytiems produktams gabenti; tokio tipo buvo Lietuvos Baltijos Lloydo laivai Kretinga ir Utena). Specialiosios paskirties laivai skirti gabenti geležies rūdai, bėgiams ir kitkam. Būta pašto ir kitokių laivų. Daugiausia Mažojoje Lietuvoje buvo įvairaus dydžio žvejybinių laivų (iki 150 t), plaukiojusių jūroje ir pakrantėse. Pagalbos laivai-vilkikai (jūrų ir uosto), narų 1aivai. Gelbėjimo laivai priklausė valstybei arba gelbėtojų draugijoms. Jų buvo ir ties Nida, Juodkrante, Melnrage. Prie jūrų vilkikų priskiriama plaukiojančios gervės ir dokai (jų po 1 turėjo Klaipėdos Lindenau laivų statybos įmonė). Uosto ir navigacinės tarnybos laivai-barkasai (pvz., Klaipėdos uosto valdybos laivas Vilnis), žemsemės uostui arba plaukiojimo vagai gilinti (Klaipėdos uosto valdybos laivas Mindaugas gilino uostą, Jūra – vagą), uosto policijos kateriai (Partizanas), locų laivai (Šarūnas), ledlaužiai (Perkūnas), navigacijos ženklų statymo laivai. 1935–1940 Lietuvos Respublikos prekybos laivyno turėti laivai: Maistas (pirktas 1935, savininkas Lietuvos Baltijos Lloydas; 1938 laivas parduotas Brazilijai), Kretinga ir Utena (laivai-šaldytuvai, pirkti 1936, savininkas Lietuvos Baltijos Lloydas; 1940 abu nuskendo), Marijampolė (pirktas 1937, savininkas Lietuvos Baltijos Lloydas; 1939 paskandintas), Friesland (savininkas A. H. Schwedersky Nachf.; 1941 nuskendo), Gotland (savininkas A. H. Schwedersky Nachf.; išliko per karą, 1945 perduotas rusams kaip reparacijos atlygis), Holland (savininkas A. H. Schwedersky Nachf.; 1940 perimtas latvių ir vokiečių bendrovės Helmsig & Grimm), Trakai (pirktas 1940, savininkas Lietuvos Baltijos Lloydas, už skolas atiduotas kaip laužas), Panevėžys (pirktas 1938, savininkas Lietuvos Baltijos Lloydas; 1939 nuskendo), Venta (savininkas AB Sandėlis; perduotas vokiečiams), Nida (pirktas 1937, savininkas AB Sandėlis; nuskendo 1939), Šiauliai (pirktas 1937, savininkas Lietuvos Baltijos Lloydas; nuskendo 1940), Kaunas (pirktas 1938, savininkas Lietuvos Baltijos Lloydas; nuskendo 1939), Neringa (pirktas 1938, savininkas. AB Sandėlis; nuskendo 1938). Dar laivai, keleiviniai; laivyba; laivininkystės bendrovės; kuršlaivis; valtys.

LE

MLFA

Kostas Frankas

Iliustracija: Prūsijos burlaivis, XVIII a. / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo

Iliustracija: Ratlaivis „Lithuania“ Nemune / Iš žurnalo „Lietuvos pajūris“, 1988, nr. 80

Iliustracija: Lietuvos Baltijos Lloydo laivas „Kaunas“, pirktas 1938 / Iš žurnalo „Lietuvos pajūris“, 1986, nr. 51

Iliustracija: „Seedienst Ostpreußen“ laivas „Hansestadt Danzig“ / Iš žurnalo „Lietuvos pajūris“, 1982, nr. 9

Iliustracija: Tarnybinis uosto laivas „Vėjas“, apie 1936 / Iš Birutės Gabrėnaitės-Šipylienės albumo

Iliustracija: Laivas „Stuttgart“ Klaipėdoje, iki 1939 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Keleivinis laivas „Ostpreußen“ Aismarėse prie Piliavos, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Laivai „Karys“ ir „Lituania“ Kauno žiemos uoste, 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio rinkinio

Iliustracija: Laivas „Ūdra“ Kauno žiemos uoste, 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio rinkinio

Iliustracija: Laivai „Lapė“ ir „Ūdra“ Hamburge, 1945 / Iš Viliaus Pėteraičio rinkinio

Iliustracija: Klaipėdos žiemos uostas, iki 1939 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio