laivai, keleiviniai

laiva, keleviniai. Mažosios Lietuvos vandenyse pirmieji daugiau keleiviams, o ne kroviniams gabenti skirti laivai pradėjo plaukioti XIX a. pabaigoje. Iki tol žmones vežiojo mišrios paskirties krovininiai-keleiviniai laivai. 1721 penki tokie laivai kursavo Kuršių mariomis maršrutu Klaipėda–Žiokai. Nuo XIX a. vidurio mariose, Nemune ir jo intakuose paplito garlaiviai. Jų atsiradimą paskatino ir Kuršių nerijos kurortinių gyvenviečių augimas, turizmo plėtra. Tai buvo nedideli garlaiviai, pritaikyti keleiviams vežioti vidaus vandenyse (vok. Salondampfer, Personendampfer). Apie 1880 įkurtos Klaipėdos–Kranto akcinės garlaivių laivininkystės bendrovės (vok. Memel–Cranzer Dampfschiffahrt-Gesellschaft AG) keleiviniai garlaiviai Stadt Memel ir Cranz kelis dešimtmečius plaukiojo Kuršių mariomis iš Klaipėdos į Karaliaučių (Krantą), 1910 kelionė I klasės kajute kainavo 5,5 markės, II klasės – 3,5 markės. Tuomet šios bendrovės keleiviniu garlaiviu jau buvo galima nuplaukti ir į Kuršių nerijos kurortus Rasytę, Nidą ir Juodkrantę (kelionė iš Karaliaučiaus į Juodkrantę kainavo 5,1 markės). XIX a. pabaigoje iš Klaipėdos į Karaliaučių ir Tilžę dar kursavo keleiviniai garlaiviai Condor, Germania, Phöhnix. Bendrovės Robert Meyhöfer keleiviniai garlaiviai plaukiojo maršrutais: Karaliaučius–Juodkrantė–Klaipėda (kelionė į Klaipėdą I klasės kajute 1910 kainavo 3,2 markės), Karaliaučius–Rusnė–Šilutė (vieta kajutėje – 3,2 markės), Karaliaučius–Tepliava–Vėluva (I klasės kajute į Vėluvą – 1,3 markės). Esant didesniam keleivių srautui, Klaipėdos laivų savininkai rengdavo poilsines-turistines iškylas į Juodkrantę ir Nidą. Tikri tolimojo plaukiojimo laivai Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostuose pasirodė po Pirmojo pasaulinio karo. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje krovininiai-keleiviniai laivai iš Karaliaučiaus plaukė į Liubeką, Kopenhagą, Stokholmą, Londoną, Niujorką ir kitur, iš Klaipėdos uosto – į Liubeką (bendrovė Eduard Krause, laivai Dora, Luise, Stadt Lübeck), Hamburgą, Emdeną, Roterdamą. 1920 Klaipėdos laivininkai turėjo 4 laivus. 1928 Klaipėdoje pastatytas pirmasis modernus keleivinis motorlaivis Kuršių marios, priklausęs Klaipėdos garlaivių laivininkystės bendrovei (vok. Memeler Dampfschiffahrt-Gesellschaft) ir plaukiojęs kurortiniu maršrutu Klaipėda–Juodkrantė–Nida–Rasytė–Krantas. 1935 Kuršių mariomis kursavo laivai Cranz, Memel, Kuršių marios, Germania, Herta. Apie 1950 į Klaipėdą pradėjo plaukti tolimojo plaukiojimo laivai: turistinių kruizų laineriai, Amerikos lietuvių ekskursijas vežioję ir kiti laivai. Nuo 1933 Klaipėdos uoste pradėjo lankytis bendrovės Seedienst Ostpreussen baltieji 1aivai 1938 Lindenau laivų statykla Klaipėdoje pastatė didelį tolimojo plaukiojimo keleivinį kurortinį motorlaivį Helgoland. Dar keleivių gabenimas.

Julius Žukas

Iliustracija: Keleivinis laivas „Herta“ plaukdavo iš Klaipėdos į Nidą, Rusnę ir Šilutę, 1936 / Iš Rūtos Paplauskienės albumo

Iliustracija: Bendrovės „Seedienst Ostpreußen“ keleivinis laivas, plaukdavęs iš Swinemündes į Piliavą ir Klaipėdą, iki 1944 / Iš MLEA