Seedienst Ostpreussen

Seedienst Ostpreussen, speciali keleivinių laivų linija, veikusi 1919–1939 tarp Vokietijos ir Versalio taikos sutartimi nuo jos atskirtos Rytų Prūsijos. Įkurta Karaliaučiaus laivininkų iniciatyva Seedienst Ostpreussen buvo ne komercinė, bet politinė Vokietijos vyriausybės remiama laivininkystės linija, plaukiojantis tiltas tarp Reicho ir Rytprūsių. Seedienst Ostpreussen iš pradžių aptarnavo nedideli Hamburgo ir Stettino laivininkystės bendrovių garlaiviai. 1925 Vokietijos vyriausybė nutarė aprūpinti ją nuosavais laivais. 1926 Stettine pastatyti keleiviniai motorlaiviai Hansestadt Danzig ir Preussen (galėjo gabenti po 1000 keleivių). Nuo 1928 Seedienst Ostpreussen laivus imta frachtuoti kruizams po Baltijos jūrą. Laivai kursavo maršrutu Swinemünde (netoli Stettino)–Piliava. Nuo 1922 plaukė per Dancigą (Sopotą), nuo 1926 vasaros mėnesiais kartą per savaitę užsukdavo į Klaipėdą (pirmasis atplaukė 1926 VII 4). Nors keleivių čia būdavo nedaug (1930 buvo 2000), politiniais tikslais Klaipėda liko Seedienst Ostpreussen tvarkaraštyje. Klaipėdoje Seedienst Ostpreussen laivus aptarnavo bendrovė Robert Meyhoefer GmbH. 1935 Seedienst Ostpreussen gavo trečią laivą – turbininį garlaivį Tannenberg (1936 VI pirmąkart užsuko į Klaipėdą). Nuo 1935 laivai išplaukdavo iš Travemündės. 1937 Seedienst Ostpreussen veikė maršrutas Kylis (Travemündė)–Varnemündė–Binzas (Rügenas)–Swinemündė–Sopotas–Piliava–Klaipėda–Liepoja–Helsinkis. Nuo 1938 VI Seedienst Ostpreussen laivų sustojimas Klaipėdoje ėmė kelti politinius neramumus. Pirmas antilietuviškas incidentas įvyko 1938 VI 4 atplaukus Tannenbergui, VI 21 laivo Preussen vizitas sukėlė iki vidurnakčio trukusius vokiečių ir lietuvių susidūrimus. Laivo Hansestadt Danzig viešnagės metu (VI 28) įnirtinguose susirėmimuose žuvo jaunas lietuvis Petras Kontautas. Po šių įvykių Seedienst Ostpreussen laivų vizitai į Klaipėdą buvo nutraukti; atnaujinti 1938 VIII pradžioje. Seedienst Ostpreussen laivai lankėsi Klaipėdoje ir po Klaipėdos krašto prijungimo prie Vokietijos (1939). Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui jie buvo paversti minininkais, kovinio reiso metu ties Klaipėda sulaikė su lietuvių linų kroviniu išplaukusį švedų garlaivį. Vokietijos–SSRS karo išvakarėse Seedienst Ostpreussen laivai užminavo Baltijos ruožą nuo Girulių (Olando kepurės) iki Švedijos teritorinių vandenų. 1941 VII 9 visi buvę Seedienst Ostpreussen laivai Švedijos teritoriniuose vandenyse užplaukė ant minų ir nuskendo.

L: Žukas J. Liūdnas „baltųjų gulbių“ likimas //Klaipėda, 1998, kovo 20; Gerdau K. Seedienst Ostpreussen. Herford, 1990.

Julius Žukas