valtys

váltys, iš lentų pastatytos vandens susiekimo priemonės. Mažosios Lietuvos teritorijoje žinomos nuo seno. Naudotos upėse, ežeruose, mariose ir jūroje susiekimui, transportui, žvejyboje ir vandens paukščių medžioklėje, dažnai atlikdavo kelias funkcijas. Valčių paskirtis ir dydis buvo įvairūs. Pagal konstrukciją valtys skirstomos į kilines ir plokščiadugnes. Kilinės valtys turėjo kilį (dugno išilginę siją) ir išgaubtą dugną. Joms būdingi klinkeriniu būdu – lentos plokštuma virš plokštumos apie tvirtus špantus sukalti bortai. Plokščiadugnės valtys turėjo iš lentų surinktą plokščią dugną, prie jo valties priekyje buvo kalami ragai, iš šonų – vytiniai, prie jų kalamos bortų lentos. Bortai statomi karaveliniu būdu – lentos kalamos briauna prie briaunos. Iki XX a. vidurio Kuršių mariose dažniau naudotos plokščiadugnės, o jūroje – kilinės valtys. Tokį pasiskirstymą lėmė bangavimo ir navigacijos ypatumai: mariose, kur daug seklumų, buvo patogesnės mažos grimzlės plokščiadugnės valtys, o jūroje – aštriau bangą skrodžiančios ir mūšą išlaikančios kilinės. Pagal varomąją jėgą valtys skirstomos į irklines, burines, motorines. Esant būtinybei irklus bei burę naudodavo visos. Burinės valtys buvo vienastiebės ir dvistiebės. Pagrindinė burė įtempiama prie stiebo ir jos kampų pritvirtintu gafeliu ar špritu. Didžiausios marių plokščiadugnės burvaltės – kurėnai (kurėnas, kuršvaltė, kurnų valtys), kiudelio valtys, bradinės ir mažesnės – venterinės (vadintos tinklų, kuriais turėjo teisę žvejoti, vardu; venteris). Mažiausia transporto ir susiekimo irklinė valtis vadinta valtele. Didžiausiomis burinėmis valtimis – turginėmis, daržovinėmis, timbrinėmis (timbrinė valtis) – gabentos Nemuno deltoje užaugintos daržovės. Visomis didžiosiomis marių burvaltėmis gabenti gyvuliai, šienas, žuvys, prekės. Jūrinės kilinės vienstiebės burvaltės buvo panašaus takelažo, skyrėsi tik dydžiu. Naudotos žvejybai ir transportui. Greta jų, jūroje būta mažesnių irklinių valčių. XIX–XX a. sandūroje žvejybai su ūdomis mariose pradėtos statyti mažesnės kilinės, vadinamosios ungurinės, valtys arba albotai. XIX–XX a. Nemuno deltoje būta kilinių irklinių valčių su smarkiai išgaubtu dugnu, pritaikytų ančių medžioklei. XIX–XX a. sandūroje jūrinėse burvaltėse imta montuoti variklius (kuteriai). Variklių naudojimas Kuršių mariose iki 1944 buvo griežtai reglamentuojamas.

Pirmuosius valčių paminėjimus Prūsijoje galima sieti su X–XI a. sandūros žiniomis apie šventųjų Adalberto ir Brunono kankinystę. Apie XIII–XIV a. karo žygiuose sembų ir skalvių naudotas valtis rašė Kryžiuočių ordino kronininkai. XIV–XVI a. įvairios valtys surašytos Ordino pilių inventoriuose. Nuo XVI a. yra patikimų šaltinių apie valtis stačiusius dailides. XVIII a. gerai pastatyta valtis buvo stojančio į laivų statytojų cechą dailidės vienas meistriškumo įrodymų. XVII–XX a. būta pastovesnių valčių statyklų ir remonto vietų Klaipėdoje, Dravernoje, Rusnėje, Labguvoje, Tilžėje, Karaliaučiuje. Dravernoje išliko žymaus XIX–XX a. sandūros burvalčių, kurėnų statytojo Jono Gižo sodyba.

L: Piškinaitė-Kazlauskienė L. Žvejyba Klaipėdos krašte XX amžiuje // Lietuvininkų kraštas. K., 1995; Piškinaitė-Kazlauskienė L. Žvejybos istorijos apybraižos. V., 1998; Bacevičius E. Žvejybos laivai Lietuvoje nuo seniausių laikų // Jūrininkų rengimas Lietuvoje. Jūreivystės istorijos retrospektyvoje. Klaipėda, 2008; Adomavičius R. Laivų statyba Klaipėdoje XVIII a. pradžioje // Vėjas rėjose. Burlaivių epochos atspindžiai. Klaipėda, 2009; Woede H. Die Wimpel der Kurenkähne. Geschichte, Bedeutung, Brauchtum. Würzburg, 1966; Rudolph W. Segelboote der deutschen Ostseeküste. Berlin, 1969; Woede H. Fischer und Fischerei in Ostpreußen. Leer, 1985; Gelhaar H. Von Fischen, Fischern und ihren Booten // Aus dem Memelland, Bd. IV. Reihe/Höxter, 1985; Jaeger W. Fischerkähne auf dem kurischen Haff. Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fischerei bis 1945. Bielefeld, 1995.

Dainius Elertas

Iliustracija: Kuršvaltės Kuršių mariose, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Valtys Lujoje, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Jūrinės valtys Baltijoje, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)