venteris

vénteris, žuvų gaudyklė žvejoti upėse, ežeruose ir jūros pakrantėse. Tai cilindrinis tinklas, megztas iš stiprių kanapinių, vėliau ir medvilninių siūlų kuliniu būdu (vadinamuoju maišu), rečiau tinklaine, ištemptas ant medinių 0,5–1,5 m skersmens lankų. Vienas užrištas galas pririšamas prie stulpelio. Kitame gale įstatytas tinklinis kūgis. Kuršių mariose paplitęs dvejinis venteris, kurio kiekvienas kūgis (galva) turėjo 5–6 lankus (įgerklius). Nuo įeinamojo lanko kampu išsiskyrė 1–2 tinkliniai sparnai, tvirtinti stulpeliais. Venteriai Kuršių mariose ir Baltijos jūroje statyti prismeigiant kartelėmis, vienas atgręžtas prieš kitą įgerkliais, o tarp abiejų įgerklių ištiesta 5–10 m tinklainė (drika, drobė, sparnas). Patekusi į sparną žuvis plaukdavo toliau, pro kūgį atsidurdavo už jo viršūnės ir nebesugebėdavo grįžti. Žuvis išimdavo pro užrištąjį galą. Didieji venteriai dar vadinti pantais.

L: Benecke B. Fische, Fischerei in Ost- und Westpreußen. Königsberg, 1881

Iliustracija: Žvejas taiso venterį, 1934