ūda

da, šniūrelis, įrankis unguriams gaudyti. Ūdos virvė suvyta iš dvigubo lino, kanapių, vėliau medvilnės pluošto, apie 400 m ilgio. Ant jos kas 2 m rišamos trumpesnės, apie 50 cm ilgio virvelės, kurių gale pririšti kabliukai. Viena ūda turi apie 200 kabliukų, ant kurių maunami vadinamieji stėgalai (sliekai, žuvytės, arba jūrinės krevetės). Kad ūdos nesusipainiotų, laikomos statinėje; jų kabliukai sumaunami į specialią medinę lentelę – praskalą. Su ūdomis žvejojama vadinamajame šniūrininkų seikyje – 300 m ilgio ir apie 100 m pločio seklumoje. Nuo seikio per gelmę kopų link žvejai ištiesia ūdas, pririša 1 cnt svorio akmenis ir nugramzdina į dugną (kad galėtų praplaukti garlaiviai) ir palieka nakčiai, vėliau ūdas pasroviui pertempia į kitą vietą.

L: Tijūnėlis R., Bekėža P. Laivynas, jūra ir tauta. Klaipėda, 1999.

Iliustracija: Žvejų ūdos / Iš Mildos Telksnytės knygos „Kuršių nerija“, 1979