lomės

lomės (vok. Lommen), mediniai buriniai laivai ir valtys, statyti Aismarių pakrantėse. Nuo Kuršių marių pakrantėse ir Nemuno deltoje statytų kuršlaivių ir kuršvalčių lomės skyrėsi apvadais (korpuso forma), konstrukcija (lentų apkala ir kita), takelažu (burėmis ir kita). Tad 2 gretimose mariose per šimtmečius buvo susiklosčiusios skirtingos medinių burinių laivų ir valčių statybos tradicijos. Lomės neretai aplankydavo Klaipėdą, Kuršių marias bei Nemuno baseiną, plaukiodavo taip pat reisais kaip kuršlaiviai. Lomėmis vadintos ir mažos vandens paukščių medžiotojų valtelės (vok. Entenlomm), irklinės valtys (vok. Handlomme), žvejų burvaltės (vok. Sickenlomme, jos būdavusios 8,5–9,5 m ilgio; vok. Zeisʼlomme – tempdavusios tinklo maišą ir kita). Didžiųjų krovininių lomių (vok. Galeasslomme) buvo labai platus korpusas (4,5–6,75 m pločio ir 12–20 m ilgio), sudėtingi apvadai. Jos gabendavo po 20–150 t krovinių, o jų talpa neto siekė iki 242 m³. Iki Antrojo pasaulinio karo per šimtmetį buvo pastatyta per 150 didelių lomių. Jos plukdė medieną, metalo laužą, cementą, plytas ir kita. Didžiąsias lomes puošdavo jų plokščiame laivagalyje simetriškai įrengti 2 kvadratiniai dekoratyviniai langeliai ir kitos puošmenos, seniesiems burlaiviams būdinga laivagalio forma. Laivagalis buvo platus ir plokščias su konsolėmis valtelei pakabinti (vok. Heckdavits). Tai rodė danišką lomių kilmę, klinkerinė bortų konstrukcija (viena ant kitos užleistos bortų lentos tvirtintos geležinėmis kniedėmis) buvo skandinaviška. Ilgas (3–4 m ilgio) bugšpritas lomių priekyje naudotas 3 priekinėms burėms (stakseliui ir 2 kliveriams) iškelti. Aukštas smailėjantis stiebas, gafelinė didelė groto burė (virš jos silpstant vėjui dar kelta lengva vėjinė burė – topselis), didelių lomių naudotas antrasis mažesnis bezanstiebis laivagalyje krovinines lomes darė panašias į jachtas. Dėl savo grakštaus silueto šie burlaiviai neretai taip ir vadinti (vok. Lommenjachten). Plaukioti sekliomis Aismarėmis ir Kuršmarėmis mažos grimzlės kylinėms lomėms padėdavo olandiški šoniniai svertai. Tad lomėse atsispindėjo ir Skandinavijos, ir Nyderlandų tradicijos. Reikšmingiausias lomių statybos centras buvo Tolkemita. Daug lomių stovėdavo Sembos ir Notangos uostuose: Piliavoje, Fišhauzene, Brandenburge, Cimerbūdoje ir kitur. Krovininės lomės plaukdavo į Bornholmą, Liepoją, Rügeną, Bremeną, Hamburgą, Palangą ir kitur. 1881 per audras 4 lomės sudužo ties Klaipėda.

L: Dudszus A. u. a. Das grosse Buch der Schiffstypen. Berlin, 1987; Fornacon S., Salemke G. Lommen und Buxer. Brilon-Gudenhagen, 1988.

Kostas Frankas

Martynas Purvinas

Iliustracija: Lomės – prekiniai laivai Kuršių mariose, apie 1930 / Iš Ericho Kussau rinkinio