Aismarės

Áismarės, Aistmarės, Áismarių ùžtakis, Frỹzų lanka (vok. Frisches Haff; lenk. Zalew Wiślany; rus. Vislinskij zaliv), Baltijos jūros įlanka (lagūna), Aismarių nerijos atskirta nuo Gdansko įlankos. Tęsiasi pietvakarių–šiaurės rytų kryptimi nuo Vyslos deltos (vadinamųjų Žulavų) iki Sembos pusiasalio. Dabar pietinę Aismarių dalį valdo Lenkija, šiaurinę – Kaliningrado sritis. Plotas 865 km², ilgis 90 km, plotis apie 9 km, gylis iki 5,1 m. Druskingumas l–7 ‰. Vandens maksimalių temperatūrų vidurkis vasarą sudaro +24,2 °C, žiemą +0,1 °C. Žiemą užšąla. Į Aismares įteka: Vyslos šakos Nagata, Škarpava (lenk. Nogat, Szkarpawa), Paserija (vok. Passarge; lenk. Pasłęka), Banava (vok. Bahnau), Frišingas–Undenava (vok. Frisching; rus. Prochladnaja), Prieglius (vok. Pregel; rus. Pregolia) ir mažesni intakai iš šiaurės, pvz., Vidytė (vok. Widitte), Graibava, Bludava (vok. Bludau). Žvejyba, laivyba. Uostai: Karaliaučius, Piliava, Elbingas, Tolkimyčiai (lenk. Tolkmicko), Fromborkas (vok. Frauenburg). Aismarių nerija yra vos 2 km pločio. 1510 vasarą stipri audra pralaužė ties Piliava griovį, jungiantį marias su jūra. Susidaręs sąsiauris dabar yra vienintelis išėjimas iš Aismarių į jūrą. IX a. anglų keliautojas Wulfstanas mini Estmere. Georgo Nesselmanno XIX a. žodyne vartojamas niekur kitur anksčiau nepaliudytas vietovardis Aismarės. Kazimiero Būgos išpopuliarintas jis įsigalėjo lietuvių mokslinėje literatūroje. Ankstesnis vietovardis minimas 1339 Angelino Dulcerto pajūrio žemėlapyje Neria – Aismarių užtakis ir Neringa.

Vilius Pėteraitis

Povilas Almis Mažeika

Iliustracija: Žemėlapis. Aismarių šiaurės vakarų dalis

Iliustracija: Aismarių pakrantė, iki 1944