vytinė

vytnė (vok. Wittine), medinis senovinis plokščiadugnis prekybos laivas, plaukiojęs etninės Lietuvos ir Prūsijos vidaus vandens keliais (upėmis, kanalais, mariomis). Vytinių judėjimo priemonės – irklai, kartys, burė, virvė, kuria laivas buvo traukiamas krantu einančių žmonių – vytininkų. Laivo ilgis 45–55 m, plotis 7–13, aukštis 8–9, grimzlė su kroviniu 1–1,5 m; talpa 160 – 280 tonų. Vytinės priekyje buvo patalpa darbininkams (vytininkams) ir virtuvė; viduryje krauti kroviniai, gale – šeimininko kajutė. Be vairininko, vytinę aptarnavo keliolika darbininkų. Vytinės tarnaudavo 8–15 metų, statytos Nemuno aukštupyje. 1884 Nemunu plaukiojo 6 vytinės.

Manoma, vytinės vardas kilo nuo sielių ar senovinių valčių rišamosios medžiagos – vyčių. Pasak Johanno Karolio Sembritzkio, vardo lietuviškumą rodo panašūs pavadinimai lenkų, rusų ir vokiečių kalbomis. Vytinė minima Simono Dacho eilėraščiuose (XVI a. I pusė), kur vytinės vardui suteikiamas tam tikras poetinis krūvis (naktį vytinės miega), parodoma vytinės ūkinė svarba (jomis Priegliumi gabenti grūdai). XVII a. vytines mini Konstantinas Sirvydas ir Christophas Hartknochas. 1737 jos minimos Prūsijos valdžios įsake. Nuo XVIII a. vytinės sąvoka pateikiama Vokietijoje išėjusiuose žodynuose ir kalbiniuose straipsniuose, susijusiuose su lietuvių kalba. Wilhelmas Obgartelis rašė, kad 1622 Kuršių mariose paskendo 40 vytinių. Kurtas Hermannas Forstreuteris pateikė 1720 dokumentų duomenis, kad per paskutinius 10 metų tarp Tepliavos ir Friedricho kanalo praplaukė 100 vytinių; 1712 Nemunu į Friedricho kanalą atplaukė 192 vytinės. Žinomi šaltiniai, kuriuose rašoma apie Aismarėse paskendusias vytines arba pasiekusias Dancigą. Laivo matmenis ir kelionę vytinėmis aprašė Vladislovas Sirokomlė.

L: Sirokomlė V. Nemunas nuo versmių iki žodžio, V., 1933; Sembritzki J. Hat eine Kolonisation Litauens durch Polen stattgefunden? // Altpreussische Monatsschrift, 25, 1888; Forstreuter K. Die Memel als Handelsstrasse Preussens nach Osten, 1931.

Jurgis Mališauskas

Iliustracija: Vytinės Danės uoste, XX a. pradžia / Iš knygos „Klaipėda senuose atvirukuose“, 2007