Kurt Hermann Forstreuter

Forstreuter Kurt Hermann (Kurtas Hermanas Fòrstroiteris) 1897 II 8Vėdaruose (Tilžės-Ragainės aps.) 1979 II 28Göttingene (Vokietija), vienas žymiausių Prūsijos bei Mažosios Lietuvos istorikų, archyvistas. Dr. (1923). Baigęs Tilžės realinę gimnaziją istoriją ir germanistiką 1919–1920 studijavo Karaliaučiuje, 1920–1924 – Berlyne. 1927–1944 Prūsijos slaptojo valstybinio archyvo Karaliaučiuje direktorius (paskutinis). Nuo 1947 dirbo šiame archyve Berlyne-Dahleme, nuo 1953 Prūsijos Slaptojo Valstybinio archyvo Göttingene direktorius. Su H. Koeppenu paskelbė Die Berichte der Generalprokuratoren des Deutschen Ordens an der Kurie, 1960–1976 [Vokiečių ordino generalinių prokuratorių pranešimai kurijai]. Prūsijos bei Mažosios Lietuvos, Ordino tematika parašė monografijų bei studijų. Svarbiausi veikalai: Die Memel als Handelsstraße Preussens nach Osten, 1931 [Nemunas – Prūsijos prekybinis kelias į rytus]; Die Entwicklung der Nationalitätenverhältnisse auf der Kurischen Nehrung, 1931 [Tautinių santykių raida Kuršių nerijoje]; Die deutsche Kulturpolitik im sogenannten Preussisch-Litauen, 1993 [Vokiečių kultūrinė politika vadinamojoje Prūsų Lietuvoje]; Preußen und Rußland im Mittelalter. 13–17. Jahrhundert, 1938, II papildytas leidimas, 1955 [Prūsija ir Rusija XIII-XVII a.]; Memelland, 1939 [Klaipėdos kraštas]; Die Entwicklung der Grenze zwischen Preussen und Litauen seit 1422, 1941 [Sienos tarp Prūsijos ir Lietuvos raida nuo 1422]; Über den Druck von litauischen Mandaten im 18. Jahrhundert, 1950 [Apie dokumentų lietuvių kalba spausdinimą XVIII a.]; Vom Ordensstaat zum Fürstentum. Geistige und politische Wandlungen im Deutschordensstaate Preußen unter den Hochmeistern Friedrich und Albrecht (1498–1525), 1951 [Nuo Ordino valstybės iki kunigaikštystės. Dvasiniai ir politiniai posūkiai valdant didiesiems magistrams Frydrichui ir Albrechtui, 1498–1525]; Die Anfänge der Sprachstatistik in Preussen und ihre Ergebnisse zur Litauerfrage, 1953 [Gyventojų pagal kalbą statistikos Prūsijoje pradžia ir jos rezultatai lietuvių klausimui]; Das Preussische Staatsarchiv in Königsberg, 1955 [Prūsijos valstybės archyvas Karaliaučiuje]; Beiträge zur preußischer Geschichte im 15. und 16. Jahrhundert, 1960 [Prūsijos XV–XVI a. istorijos tyrimų klausimu]; Deutschland und Litauen im Mittelalter, 1962 [Vokietija ir Lietuva viduramžiais]; Der Druck von litauischen und polnischen Bekanntmachungen, 1962 [Lietuviškų ir lenkiškų leidinių spausdinimas]; Zur Geschichte des Christburger Friedens 1249, 1963 [1249 m. Christburgo taikos klausimu]; Deutsche und Litauer, 1971 [Vokiečiai ir lietuviai]; Wirkungen Preussenlandes, 1981 [Prūsijos krašto poveikis]. Su F. Gause redagavo ir 1975 išleido žodyno Altpreußische Biographie, Bd. 3 [Senosios Prūsijos biografijos, t. 3]. 1963–1973 redagavo Prūsų kraštui skirtą informacinį leidinį Preußenland. Forstreuteris kaip ir Waltheris Hubatschas, buvo po Pirmojo pasaulinio karo suformuotos naujosios oficialios vokiečių istoriografijos atstovas, Göttingeno sambūrio dalyvis. Remdamasis kryžiaus karų idėja, pateisina kryžiuočių agresiją į Prūsą. Forstreuteris pritarė nepagrįstai Gertrūdos ir Hanso Mortensenų koncepcijai dėl lietuvininkų etnogenezės, dykros ir Mažosios Lietuvos susidarymo. Pateikė vertingų duomenų apie Mažosios Lietuvos kultūrą, XVI–XIX a. lietuvių raštijos veikėjus, Prūsijos valdovų įsakus lietuvininkams jų gimtąja kalba, vokiečių ir lietuvių santykius (teisus, teigdamas, kad mažlietuviams pakilti į aukštesnį dvasinį kultūrinį ir socialinį ekonominį lygį vienintelė galimybė buvo tapti vokiečiais, tačiau neteisus, kad germanizacijai valstybinės institucijos, mokykla ir Bažnyčia neturėjusios arba turėjusios nedaug reikšmės).

Algirdas Matulevičius

Vytautas Raudeliūnas

Iliustracija: Kurtas Hermanas Forstreuteris / Iš Algirdo Matulevičiaus rinkinio