laivininkystės bendrovės
laivininkỹstės bendróvės. 1921 M. Yčas įkūrė Lietuvos garlaivių bendrovę. Ji įsigijo 2 laivus Jūratė ir Kastytis. Tai buvo nauji Vokietijoje pastatyti motoriniai burlaiviai škunos. Tuomet Klaipėdą dar valdė Antantė, todėl laivai priregistruoti Jurbarke. Kastytis (kapitonas Juozas Andžejauskas) greitai sudužo, o Jūratė (pakeitusi daug savininkų) plaukiojo iki 1957, kol sudužo prie Brazilijos krantų. Tarpukariu Klaipėdoje įsteigtos 2 lietuviškos laivininkystės bendrovės, kurios vertėsi jūrų laivininkyste, vežiojo prekes ir vidaus laivais. Klaipėdiškio M. Reišio 1935–1939 įsteigta pirmoji Sandėlio laivininkystės bendrovė turėjo 3 laivus. 1936 įsteigta antroji didžiausia Lietuvos Respublikoje laivininkystės bendrovė Lietuvos Baltijos Lloydas. Jai priklausė pirmieji jūrų laivai su lietuvių įgulomis (Utena ir Kretinga). 1938 šios 1aivininkystės bendrovės tonažas jau siekė 5985 BRT. Lietuvos Baltijos Lloydas vertėsi ir vidaus laivininkyste, įsigijo Nemuno baidokų ir garlaivių. Be šių, Klaipėdoje dar veikė jūrų laivininkystės bendrovė Schwedersky ir Co, kuriai priklausė 3 jūriniai laivai, anglų–lietuvių 1aivininkystės bendrovė United Baltic Corporation, turėjusi kelis didelius prekinius laivus, Meyerhoefer laivininkystės bendrovė, turėjusi kurortinį keltą ir kitų laivų. Tačiau jų darbas ribojosi tarpininkavimu, krovimu, ekspedijavimu. Nuosavų laivų jos neturėjo. Vokiečių laivininkystės bendrovės Seedienst Ostpreußen laivai nuo 1927 liepos mėnesio iki Antrojo pasaulinio karo kursavo maršrutais Kielis–Travemünde–Klaipėda, Swinemünde–Sopotas–Piliava–Klaipėda, į Helsinkį per Klaipėdą ir kitur. 1939 Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, pagal Lietuvos Respublikos ir Vokietijos sutartį Lietuva Klaipėdoje gavo dalį uosto kaip laisvąją zoną su eksteritorinėmis teisėmis. Čia toliau veikė lietuviškos 1aivininkystės bendrovės ir muitinė. Laisvajai Klaipėdos uosto zonai valdyti sudaryta bendra lietuvių ir vokiečių laivininkystės bendrovė, kurioje Lietuvos Respublika turėjo 51 % pagrindinio kapitalo. Šios bendrovės vyriausiasis valdymo organas – mišrios sudėties priežiūros tarnyba (pirmininkas – J. Augustaitis). Bendrovei vadovavo direkcija. Vyriausiasis direktorius buvo klaipėdiškis M. Brakas, jo padėjėjas – Karaliaučiaus vokietis Mejeris. 1939 lietuviškų 1aivininkystės bendrovių laivai perregistruoti į Šventosios uostą, o vokiškų 1aivininkystės bendrovių laivai iškėlė Reicho vėliavą. Per pirmąją sovietų okupaciją (1940–1941) Klaipėdos uosto laisvoji zona išliko kaip buvo sutarta Lietuvos Respublikos ir Vokietijos, tačiau apyvarta sumažėjo trečdaliu, lietuvių laivai nusavinti, 1aivininkystės bendrovės suvalstybintos. 1941 Vokietijai okupavus Didžiąją Lietuvą, visi aukštesnieji lietuviai laivininkystės pareigūnai iš Klaipėdos ištremti. Per karą daugelis lietuvių laivų paskandinta (laivyba, laivai, nelaimės jūroje). Dar Klaipėdos garlaivių akcinė bendrovė.
L: Tijūnėlis R., Bekėža P. Laivynas, jūra ir tauta. Klaipėda 1999; LE.
Iliustracija: Laivininkystės akcinės bendrovės „Sandėlis“ reklama / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas“, 1933
Iliustracija: Prekių pervežimas Klaipėdos uoste arkliais / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas“, 1933
Iliustracija: AB „Maistas“ produktų pakrovimas iš vagonų į laivą / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas“, 1933