Lietuvos Baltijos Lloydas

Lietuvõs Báltijos Llòydas, laivininkystės ir transporto akcinė bendrovė. Įsteigta 1936 XI 21, pagrindinis kapitalas – 2 mln. litų. Steigėjai: bendrovės „Pienocentras“, „Lietūkis“, „Maistas“ ir Finansų ministerija. Bendrovės valdybos pirmininku tapo Viktoras Rėklaitis, valdybos nariais – J. Tallat-Kelpša, D. Cesevičius, V. Grudzinskas, J. Sližys ir kiti. Bendrovės tikslas – įsigyti jūrų bei vidaus vandenų laivų, atlikti krovinių ir keleivių vežimo, krovinių saugojimo, prekių pristatymo operacijas. AB Maistas kaip savo pajų Lietuvos Baltijos Lloydui perdavė garlaivius „Maistas“, „Utena“, „Kretinga“ ir kitus. 1939 rugsėjį bendrovės jūros laivyną sudarė 7 laivai: „Panevėžys“, „Kaunas“, „Marijampolė“, „Šiauliai“, „Trakai“, Utena ir Kretinga. Be to, Lietuvos Baltijos Lloydas turėjo 42 Nemuno baidokus (dar 22 baidokus nuomojo), kelis upinius vilkikus (garlaivius ir motorlaivius), 2 jūrinius vilkikus, laivą-dirbtuves Darbas, įsirengė laivų statyklą Šančiuose, Kriūkuose statėsi upinius baidokus. Lietuvos Baltijos Lloydo laivai plukdė Nemunu ir jūra Lietuvos žemės ūkio produkciją į Europą, o atgal – pramonės prekes, anglis, trąšas ir kita. 1939 turėjo didžiausią Nemuno laivyną (40% bendrojo tonažo), perplukdė 140 000 t krovinių, uždirbo 2,77 mln. litų. Jūrų laivyno maklerystės, frachtavimo ir ekspedijavimo bendrovės darbus Klaipėdoje vykdė Baltijos transporto bendrovė (didžiąją dalį jos kapitalo valdė Lietuvos Baltijos Lloydas). Centrinė Lietuvos Baltijos Lloydo būstinė buvo Kaune, 1939–1940 įsteigtos Kretingos, Šiaulių, Joniškio, Mažeikių, Virbalio, Vilniaus, Obelių, Turmanto, Kenos agentūros. Lietuvos Baltijos Lloydas turėjo savo korespondentų daugelyje Europos uostų ir JAV. Siekta krovinius pristatyti iš užsienio uostų iki kliento durų. 1940 Lietuvos Baltijos Lloyde ir Baltijos transporto bendrovėje dirbo apie 1200 jūreivių, darbininkų ir tarnautojų. Lietuvos Baltijos Lloydo laivuose atlikdavo praktiką užsienio jūrų mokyklų auklėtiniai lietuviai – būsimieji laivavedžiai bei laivų mechanikai. Vykstant didelei konkurencijai tarp užsienio laivininkystės bendrovių Lietuvos Baltijos Lloydas pasirodė esanti sėkmingai dirbusi bendrovė, tautinio prekybos laivyno užuomazga. 1939 kovą netekus Klaipėdos uosto, Lietuvos Baltijos Lloydo laivai perregistruoti į Šventosios uostą. 1940 rugpjūtį bendrovė nacionalizuota, likę 4 laivai (Utena, Šiauliai, Kretinga ir Marijampolė) perduoti Latvijos valstybinei laivininkystei.

Romualdas Adomavičius

Iliustracija: AB „Lietuvos Baltijos Lloydo“ skelbimas / Iš knygos „Kovos keliais“. Klaipėdos krašto prisijungimui prie Lietuvos 15-kos metų sukakčiai paminėti almanachas. Redaktorius-leidėjas Jonas Vanagaitis. Klaipėda, 1938

Iliustracija: Naujasis „Lietūkio“ sandėlis Klaipėdos uoste, 1938 / Iš leidyklos „Libra Memelensis“ archyvo