Mažosios Lietuvos
enciklopedija

„Pienocentras“

Centrinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga, Lietuvos pieno pramonės įmonė.

„Pienoceñtras“, Centrnė (Centralinė) Lietuvõs peno pérdirbimo Bendróvių sjunga, Lietuvos pieno pramonės įmonė. Būstinė buvo Kaune. Įsteigta 1926 X 21, pradėjo veikti 1927 I 1. Nuo 1929 ėmėsi ir kiaušinių (nuo 1936 buvo vienintelis jų eksportuotojas), 1939 vaisių prekybos. Pienocentras turėjo didelę reikšmę ekonominiam ir kultūriniam Klaipėdos krašto gyvenimui, įsitraukdami į Pienocentrą krašto ūkininkai suartėjo su Didžiąja Lietuva ir jos ūkio reikalais. Krašto sąlygos buvo palankios pieno ūkiui plėstis, gretima Rytprūsių siena ir dideli miestai sudarė geras rinkas pieno produktams realizuoti. Čia nuo seno ūkininkai gamino sviestą, kurį privatūs pirkliai supirkinėjo ir siuntė į Vokietiją. Buvo ir keliasdešimt privačių sūrinių, t. p. eksportavusių savo produkciją į Vokietiją; Klaipėdoje ir kitur veikė pieno perdirbimo bendrovės. 1923 prisijungus Klaipėdos kraštą, pirmoji pieno bendrovė pagal Didžiosios Lietuvos pavyzdį 1925 įkurta Kretingalėje, bet jos veikla nebuvo efektyvi. Mėginta skatinti krašto ūkininkus steigti daugiau pieno perdirbimo bendrovių, bet jie bijojo kooperatyvų bankrotų. Pienocentras pirmąją savo pieninę krašte įsteigė 1929 Viešvilėje, 1935 ji perkelta į pieningesnį rajoną – Vilkyškius. 1931–1932 antroji Pienocentro pieninė įsteigta Kintuose (ten ūkininkams buvo toli iki didelio turgaus ir pasienio; kartu siekta pieno produktais aprūpinti artimesnes pajūrio vasarvietes). 1935 įsteigta pieninė Usėnuose. Šios pieninės per trumpą laiką ekonomiškai sustiprėjo ir išplėtė savo veiklą. Prie jų nuo 1930 steigti grietinės nugriebimo punktai, todėl toliau gyvenantiems ūkininkams buvo lengviau pieną pristatyti; 1937 jau veikė per 40 tokių punktų. Keliolika jų įsteigta prie Didžiosios Lietuvos kooperatinių pasienio pieninių (Sartininkų, Veiviržėnų, Gargždų). Pienocentrui ėmus organizuoti pieno ūkį, krašte padaugėjo ūkininkų, pristatančių pieną į jo pienines, padaugėjo ir karvių. Pienocentras ėmė konkuruoti ir su privačia sūrių gamyba krašte. 1936 įsteigta pirmoji Pienocentro sūrinė Vilkyškiuose, 1937 prie jos įstegtos dar 2 sūrinės: Opstainiuose ir Griežpelkiuose. Sūrinė įsteigta Užpelkiuose prie Usėnų pieninės. Pieno produktai miestų gyventojams tiekti per Pienocentro krautuves (Klaipėdoje tokių buvo 3). Nuo 1936 Klaipėdoje, vėliau ir Smiltynėje veikė Pienocentro užkandinės. Pienocentro veikla nutrūko 1939, Klaipėdos kraštą užėmus nacistinei Vokietijai.

L: Pienocentro veikla Klaipėdos krašte // Naujoji Romuva. 1938. Nr. 1–2; LE.

Iliustracija: „Pienocentro“ reklama / Iš Mažosios Lietuνos kalendoriaus 1935 metams