„Kretinga“

„Kretingà“, garlaivis-šaldytuvas (542 BRT/205 NRT, ilgis 50,96, plotis 8,18 m, 600 AG, 10–12 mazgų), pastatytas W. Simons & Co, Ltd. laivų Renfrewo statykloje (Anglija). Iki 1932 priklausė anglų-norvegų kompanijai ir vadintas Louthside, vėliau perėjo norvegų nuosavybėn ir vadinosi Rimfrost. 1935 šį laivą (drauge su to paties tipo Barfrost) išsinuomojo akcinė bendrovė „Maistas“, kuri vėliau jį nusipirko. 1936 II 08 laivas priregistruotas Klaipėdos uoste ir pavadintas Kretinga. 1937 pabaigoje atiteko bendrovei Lietuvos Baltijos Lloydas. Iš pradžių Kretinga plaukiojo su norvegų įgula, kurią pamažu keitė lietuviai. Iš Klaipėdos į Antverpeną, Roterdamą, Londoną, Hamburgą ir kitur plukdė mėsą, sviestą, kiaušinius, odas, sėklas, pakulas. Į Klaipėdą grįždavo su metalais, mašinomis, įrengimais, chemikalais ir kita. Per savaitę buvo 2 reguliarūs reisai. 1937 – 24 reisai, perplukdė 10 957 t krovinių. Iki 1937 spalį laivo kapitonas buvo norvegas Leonardsenas, vėliau – lietuviai A. Šimkus, E. Sliesoraitis (iki 1940), latviai Mileris ir Veidė. 1939 kovą garlaivis Kretinga perregistruotas į Šventosios uostą. 1940 rugpjūtį perduotas Latvijos valstybinei laivininkystei. Dalis įgulos buvo lietuviai. Trispalvę Kretingos vėliavą sovietai nuleido Leningrade. Prasidėjus Sovietų Sąjungos–Vokietijos karui, Kretinga plukdė maisto produktus sovietų bazėms. 1941 VIII 14 kaip konvojaus laivas, nuplaukęs iš Kronštato į Taliną iki Jumindos minų užtvaros, paėmė nuskendusių laivų Vadim ir „Utena“ įgulas. 1941 VIII 15 „Kretingą“, subombardavo vokiečių karo lėktuvai (keli įgulos nariai išsigelbėjo, valtimi pasiekę vokiečių užimtos Estijos krantą).

Romaldas Adomavičius