keltas

kéltas, įrenginys (valtis, plaustas, motorlaivis ar kita) per vandenis keltis. Iš pradžių keltas naudotas žmonėms, vėliau ir arkliams, automobiliams, traukiniams perkelti. Vidaus vandenyse keliantis naudoti plaustai, valtys, valčių junginiai arba motorinės valtys. Kol nebuvo tiltų, keltas buvo vienintelė susisiekimo priemonė per Nemuną ir kitas upes. Vokiečių ordino laikais veikė keltas iš Smiltynės į Klaipėdą. Teisė perkelti per upę buvo suteikiama smuklių laikytojams. 1511 atsirado keltai per Veiviržą ties Stankaičiais ir per Miniją Priekulėje. Buvo populiari keltų nuoma. 1764 buvo išnuomotas keltas iš Klaipėdos į Smiltynę (166 talerių ir 60 grašių metinis mokestis). Čia buvo naudojama krovininė valtis-plaustas (vok. Prahm) arkliams ir vežimams bei laivelis žmonėms kelti (XVIII a. pabaigoje – 2 dideli ir 3 maži laiveliai). Pagal šio kelto nuomos nuostatus algą keltininkui mokėjo karališkoji kasa (1782 jis gaudavo 48 reichstalerius per metus). Nuomininkas galėjo parduoti keltų verslą kitam asmeniui. 1845 Smiltynės kelto nuomos kaina buvo 4000 talerių. Nedidelėse vietovėse teisė perkelti buvo suteikiama už simbolinį 1 markės metinį mokestį. 1892 Grumblių ir Launių kaimų bendruomenės gavo teisę įsirengti keltą per Miniją, 1896 Žemųjų Eisulių (Ragainės aps.) ūkininkai – per Nemuną, Krakiškių bendruomenė – per Jūros upę. 1897 leista įrengti keltą per Nemuną Vingyje (Tilžės aps.). Prūsijos valdžia kruopščiai reglamentavo tokių keltų veiklą. XIX a. pabaigoje vieno asmens perkėlimas per upę kainavo 5 pfenigus, pakrauto vežimo – 30 pfenigų, vieno asmens naktinė perkėla 50 pfenigų, gyvulių ir vežimų perkėlimas naktį – 1 markė už kiekvieną perkėlimą. XX a. pradžioje vietos valdžia perėmė keltus savo žinion. 1900 Klaipėdos miestas perėmė Smiltynę ir perkėlą. Pradėjo kursuoti pirmasis keltas – garlaivis Benecke. Garlaiviu Auguste buvo perkeliama į Kopgalį; vėliau jį pakeitė garlaivis Sandkrug (buvęs Benecke). Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu Lindenau ir Ko laivų statykla pastatė 3 keltus perkelti iš Klaipėdos į Smiltynę. 1927 pastatytas garlaivis-keltas Klaipėdos miestas/Stadt Memel (97 BRT; 25×7×2,8 m; 150 AG). Šiuo keltu pirmą kartą buvo galima susisiekti su Kuršių nerija žiemą. 1933 pastatytas motorlaivis-keltas Smiltynė/Sandkrug (182 BRT; 27,5×9,2×2,98 m; 250 AG, firmos MAN variklis). Jis turėjo po sraigtą abiejuose galuose ir galėjo plaukti vienodu greičiu pirmyn ir atgal. 1937 Lindenau laivų statykla pastatė mažą motorlaivį (vok. Motorboot) – keltą Neringai Nehrung. Dar perkėla.

Julius Žukas

Iliustracija: Keltas į Smiltynę, XX a. pradžia / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo

Iliustracija: Keltas per Skirvytę į Rusnę / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Vandens gatvė Nemuno deltoje, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Srovės plukdomas keltas Nemunyne, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Prie kelto. Atvirukas, iki 1944 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio