uostas

úostas, natūraliai atsiradęs arba tikslingai įrengtas, nuo bangavimo apsaugotas vandens plotas, aprūpintas įrenginiais ir pastatais, būtinais laivų sustojimui, priimti keleivinius, krovininius, rečiau karinius laivus. Paskirtimi ir funkcionalumu daugiausia būna mišrūs. Uostai skirstomi į vidaus vandenų ir jūrų. Pirmieji Prūsijos uostai buvo natūraliosios kilmės, formavosi klostantis prekybai, VII–XI a. juos turėjo protomiestai Drūsuo (VII–X a.) ir Viskiautai (IX–XI a.). Vėliau intensyvėjant prekybai Kryžiuočių ordinas uostus gilino ir tobulino. Uostų reikšmę kėlė Hanzos sąjungai priklausančių miestų (Elbingo, Karaliaučiaus ir kitų) atsiradimas Prūsijoje. Svarbiausias buvo Karaliaučiaus uostas, daugelį metų tiesiogiai priklausė nuo savo priešuosčio Piliavos uosto, kuriame į mažesnius laivus buvo perkraunami Karaliaučiui skirti kroviniai, nes jūriniai laivai negalėjo perplaukti per seklias Aismares. Piliavos uostas itin intensyviai laivuotas XVII a. (XIX a. pastatyti molai). 1890–1901 tarp Piliavos ir Karaliaučiaus iškastas iki 6,5 m gylio, 32 km ilgio farvateris (vok. Seekanal) – Karaliaučiaus jūros kanalas. Dėl to smuko Piliavos uosto reikšmė (ypač nuo 1885 farvateryje dirbant ledlaužiui). 1902–1906 rekonstruotas Karaliaučiaus vidinis (Priegliaus) uostas: įrengtos betono krantinės, 6 kranai, geležinkelio atšakos, sandėliai ir kita. Išorinio uosto rekonstrukcija pradėta 1915; 1921–1924 atnaujintas ir išplėstas; XX a. IV dešimtmetyje uostas plėstas, įrengti nauji baseinai, pagilintas (iki 8 m), praplatintas jūrinis farvateris, pastatyti nauji kranai ir kita. Uosto sandėlių plotas buvo 160 000 m², 28 kranai. 1919 į Karaliaučiaus uostą atplaukė 443 jūriniai ir 2128 upiniai laivai, 1930 – atitinkamai 1684 ir 5375, 1938 – 3656 jūriniai laivai. Smulkesni buvo Naujųjų Kuršių, Großheydekrugo, prie Aismarių Zimmerbude, dar 1268 įkurtas Fischhauseno žvejybos uostas. Klaipėdos krašte didžiausias buvo Klaipėdos uostas, kurio istorija prasideda nuo 1252, ypatingą komercinę reikšmę įgijo Ordino laikais. Netoli Klaipėdos uosto buvo 2 mažesni: vienas miesto centre (į jį laivai patekdavo Danės upe), kitas – Kuršių nerijoje. 1873 atidarius Klaipėdos kanalą netrukus buvo iškastas Smeltės medienos uostas, skirtas kanalu į Klaipėdą plukdyti sielius (daugiausia žiemoti). Dėl to uosto baseine įkaltos eilės tvirtų polių, prie kurių rišti sieliai. Pagal 1913 Prūsijos valdžios nustatytą tarifą už sielių žiemojimą uostui reikėjo mokėti po 2 pfenigus už kiekvieną užimtą uosto akvatorijos kvadratinį metrą, už krovininius (neišmatuotus) laivus, pagal gabaritus mokėta 1–5 markės (už iki 10 m ilgio laivą – 1 markė, už ilgesnį kaip 40 m – 5). Už visus išmatuotus krovininius laivus mokėta po 2,5 pfenigo už kiekvieną toną. Maži, daugiausia žvejybos uostai buvo Juodkrantėje, Nidoje, Dravernoje ir kitur. Vidaus vandenų – upių uostai buvo Smalininkuose, pastatytas 1836–1837 saugoti laivus nuo pavasarinių Nemuno ledonešių. Intensyvėjant laivybai, atsiradus garlaiviams uostas tapo ankštas, todėl 1886–1888 rekonstruotas (paaukštintas, iki 400 m pailgintas uosto pylimas, išgrįstos krantinės). Uoste žiemodavo iki 60 Nemuno krovininių laivų. Šilutės upių uostas buvo prie Šyšos upės. Ja į Šilutės turgų valtimis plaukdavo lankytojai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Šilutės uostas modernizuotas: pagilinta ir paženklinta Šyšos vaga, įrengta prieplauka, išgrįstas privažiavimas, nutiesta siaurojo geležinkelio atšaka. Į erdvų ir gilų uostą atplaukdavo upiniai krovininiai garlaiviai iš Karaliaučiaus. Uosto infrastruktūra galutinai įrengta 1917–1918, baseinas buvo 7500 m², gylis – 1,82 m. Nemuno deltoje buvo Minijos ir Rusnės prieplaukos.

L: Ivinskis Z. Lietuvos prekyba su prūsais, d. 1. K., 1934; Žulkus V. Kuršiai Baltijos jūros erdvėje. V., 2004; Žaromskis R. Baltijos jūros uostai. V., 2008; Gusovius P. Der Landkreis Samland. Würzburg, 1966.

Iliustracija: Klaipėdos uosto panorama, 1927 / Iš Birutės Gabrėnaitės-Šipylienės šeimos albumo

Iliustracija: Danės uostas, 1903 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Klaipėdos žvejų uostas, XX a. pradžia / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Klaipėdos žiemos uostas, XX a. pradžia / Iš Gedimino Žulio rinkinio

Iliustracija: Klaipėdos uosto krantinė, 1932 / Iš Birutės Gabrėnaitės-Šipylienės šeimos albumo

Iliustracija: Klaipėdos uosto tarnautoja Elzė Rėzaitė, 1939 / Iš Laimos Bacevičiūtės šeimos albumo

Iliustracija: Klaipėdos uosto gilinimo darbus apžiūri valdybos nariai / Iš Birutės Gabrėnaitės-Šipylienės šeimos albumo

Iliustracija: Gilinamas Klaipėdos Žiemos uostas, apie 1930 / Iš Birutės Gabrėnaitės-Šipylienės šeimos albumo

Iliustracija: Karaliaučiaus uostas, XIX a. pradžia / Iš MLEA

Iliustracija: Karaliaučiaus žvejų uostas (turgus), XIX a. pabaiga / Iš MLEA

Iliustracija: Piliava, XVII a. graviūra / Iš MLEA

Iliustracija: Piliavos žvejų laivai, 1922 / Iš MLEA

Iliustracija: Labguvos uostas, XX a. pradžia / Iš Martyno Purvino rinkinio

Iliustracija: Žvejų laivai Įsės ir Grybo upių santakoje, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Šarkuvos uoste, XX a. pradžia / Iš Gedimino Žulio rinkinio

Iliustracija: Nidos uoste, XX a. pradžia / Iš Gedimino Žulio rinkinio

Iliustracija: Pirmą kartą žiočių brėžinyje pažymėta Klaipėdos uosto vieta, 1670 / Iš Eduardo Červinsko rinkinio

Iliustracija: Piliavos uoste, XVII a. / Iš MLEA

Iliustracija: Karaliaučius: vaizdas į Aismares ir pilį, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Laivas „Memel“ Karaliaučiaus uoste, apie 1930 / Iš MLEA

Iliustracija: Vokietijos karo laivai Klaipėdos uoste, 1915 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Klaipėdos žiemos uostas, apie 1930 / Iš Tomo Tijūnėlio rinkinio