Karaliaučiaus jūros kanalas

Karaliáučiaus jros kanãlas (vok. Königsberger Seekanal), laivybos kelias per Aismares. Nuo seno Karaliaučiaus uosto trūkumas buvojo geografinė padėtis – didesniems laivams iš Baltijos jūros tekdavo įveikti keliasdešimt kilometrų per seklias Aismares. Tai užkirto kelią dideliems laivams, stabdė tolesnę uosto ir visų Rytprūsių plėtrą. XIX a. pabaigoje suklestėjus Vokietijos imperijos ūkiui, imta pertvarkyti Karaliaučiaus uosto prieigas. 1890–1901 nuo Priegliaus žiočių iki Piliavos sąsiaurio, šiauriau senojo farvaterio, Aismarių šiaurės pakraščiu buvo iškastas 33 km ilgio, 30–40 m pločio ir 6,5 m gylio kanalas. Kad Aismarių dugne iškasta gilesnė Karaliaučiaus jūros kanalo vaga vėl nebūtų užnešta dumblu, iškasamas gruntas buvo supiltas į apsauginį pylimą išilgai kanalo pietinio pakraščio. Tas pylimas stiprintas įkaltais poliais, atplukdomais akmenimis, nendrių ir žabų ryšuliais. Iš Karaliaučiaus jūros kanalo ir iš seklios Aismarių šiaurės pakrantės (kur tuo metu įrenginėti bei gilinti vietiniai uostai) iškasamas gruntas buvo pilamas tarp dviejų polių juostų. Supiltas platus pylimas buvo apželdinamas medžiais ir krūmais. Kai kur ilgajame pylime buvo paliekami tarpai – protakos žvejų laivams iš Aismarių šiaurės pakrantės kaimų įplaukti į marias. Taip skersai Aismarių nusidriekė ilgų ir siaurų dirbtinių salų virtinė, saugojusi Karaliaučiaus jūros kanalo farvaterį nuo stipresnių vėjų, bangų ir sąnašų. Brangaus kanalo įrengimas padidino Karaliaučiaus uosto konkurencingumą, palengvino anuomet gausų medienos ir kitų prekių eksportą iš Nemuno baseino (Didžiosios Lietuvos ir Gudijos) į Vakarų Europą. Karaliaučiaus jūros kanalas veikė ištisus metus – žiemą vandens kelią pravalydavo ledlaužiai. Bendras vandens kelio ilgis siekė 46 kilometrus. Karaliaučiaus jūros kanalas vakariniame gale šakojosi – pietinė atšaka pro švyturį vedė į protaką Aismarių nerijoje link Baltijos jūros, o šiaurinė – į Piliavos uostą. Netolima skersinė protaka vedė į uostelį Kamstigalio rage. Karaliaučiaus jūros kanalas nuo Žuvininkų įlankos šiaurės šone irgi buvo atitvertas nuo minėto rago per 4 km nusidriekusiu polių pylimu (vėliau paverstu dirbtine nerija). Visas Karaliaučiaus jūros kanalo farvateris buvo nužymėtas navigacijos ženklais, protakas ir posūkius žymėjo švyturiai. Karliaučiaus jūros kanalas naudojamas iki šiol – 1990 dar buvo daug apnykusių kanalo senųjų dalių. Sovietmečiu militarizavus Karaliaučiaus kraštą, laisvai įplaukti iš Baltijos jūros pro Piliavą į Aismares ir Karaliaučių nebebuvo galima.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Karaliaučiaus jūros kanalas, 1990