švyturys

švyturỹs, signalizacinis įrenginys, padedantis laivams susiorientuoti, kur jie yra. Statomas krante, seklumoje, kartais laive, ant inkarų laikomo plūduro. Būna optiniai švyturiai (įrengiami bokšte ir signalizuoja šviesa, garsu) ir radijo švyturai. 1804 ties Bruzdava įrengti 2 švytintys plūdurai, 1815 apkalti lentomis, kad būtų labiau matomi dieną. Virvės, ant kurių nakčiai kabindavo žibintus, greitai sutrūnydavo, todėl XIX a. pradžioje prireikė švyturio su besisukančiomis šviesomis. Po 1842 buvo įrengtas dar 1 švytintis plūduras, 1846 pradėtas statyti bokštas. 1864 švyturio statybą perėmė Karaliaučiaus prekybininkai. Iš pradžių apšvietimui naudoti žibintai su alyva, vėliau – žibalinės lempos, o po to – elektros lemputės. Nuo 1916 įrengtas garsinis signalas, siunčiamas rūko metu. Bokštas buvo iškilęs 26 m virš žemės ir 58 m virš jūros lygio. Klaipėdoje švyturys pastatytas 1796 Klaipėdos miesto šiaurėje, netoli kareivinių esančiame vadinamajame Plantaže – miesto miškelyje. Klaipėdai 1807 tapus Prūsijos karalystės sostine, karalienė Luizė su savo sūnumis labai mėgdavo pajūrio miškelį ir Krantinę. Būdami ten jie dažnai užkopdavo į švyturio viršūnę, kad nuo ten pasigrožėtų Klaipėdos apylinkėmis. Kas 3 sekundes pasikartojantis 28 m aukštyje virš vandens paviršiaus sklidęs 45 000 vatų stiprumo spindulių gniūžtis buvo matomas daugiau kaip 30 km. 1945 pradžioje švyturį susprogdino besitraukianti kariuomenė. Po karo sovietai švyturio vietoje iškėlė geležines kartis su prožektoriais, vėliau jis atstatytas.

L: Gusovius P. Der Landkreis Samland. Wurzburg, 1966. Lietuvos pajūris, Nr. 71, 1987.

Iliustracija: Ventės Rago švyturys, 1969

Iliustracija: Piliavos švyturys, XIX a. pabaiga / Iš MLEA

Iliustracija: Piliavos švyturys, apie 1930 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)