okupacijos

okupãcijos. Nuo seno baltų apgyventas kraštas buvo genčių kraustymosi, karo žygių įvairiomis kryptimis kryžkelė. Pirmojo tūkstantmečio pabaigoje danų, vėliau kitų vikingų antpuoliai, matyt, buvo epizodiniai; tada nesiekta užimti visą kraštą. Nuoseklią Prūsos okupaciją 1230 pradėjo Kryžiuočių ordinas. Jo ilgaamžį skverbimąsi į Rytus sustabdė Žalgirio mūšis (1410). Melno taika (1422) nustatė Ordino valstybės pastovias šiaurines bei rytines sienas, leido kurtis Mažajai Lietuvai – ateivių iš Vakarų okupuotam kraštui, kur vyravo vietos senieji gyventojai. 1525 susikūrus Prūsijos kunigaikštystei (priklausomai nuo Lenkijos karalystės), jai bendradarbiaujant su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir globojant lietuvių kultūros pradmenis, klostėsi savotiškas krašto statusas.

Švedijos okupacija. 1626 krašto pajūrį okupavo Švedija (liepos 8 užėmė Piliavą, vėliau Brunsbergą, Frauenburgą, Klaipėdą ir kitas vietoves), 1626 IX 26 Altmarko sutartimi gavusi teisę 6 metus kontroliuoti Prūsijos pajūrį. Šios teisės Švedija atsisakė 1635 IX 12 Stuhmsdorfo sutartimi, išvedė kariuomenę ir baigė Prūsijos dalies okupaciją. XVII a. kraštą ir toliau niokojo karai, kariuomenių įsiveržimai iš gretimų valstybių, tačiau ilgesniam laikui tada Mažoji Lietuva nebuvo okupuota. XVIII a. viduryje prasidėjo Rusijos okupacija, per Septynerių metų karą (1757–1763) jos kariuomenei užėmus kraštą. 1757 VII 5 rusai užėmė Klaipėdą, 1758 I 21 kapituliavo Karaliaučius. Rusijos carė Elizaveta 1757 XII 31 užimtąją Prūsijos dalį paskelbė prijungianti prie Rusijos imperijos. Krašte įvesta nauja tvarka: likę tarnautojai turėjo prisiekti carei, pradėta laiškų ir spaudos cenzūra. Okupacinį režimą ypač sugriežtino paskirtasis valdytojas Aleksandras Suvorovas. Rusijos miško darbininkų kolonos (vok. Waldarbeiterkolonnen) per kelerius metus išnaikino beveik visus pajūrio miškus, ypač pakenkė Kuršių nerijos gamtai ir gyvūnijai. Ta miško medžiaga naudota laivų statybai ir pelningam eksportui į Vakarus. 1758 Rusija išreikalavo 1/3 milijono, 1759 – 1 mln. talerių kontribuciją. Už tai, kad neimtų krašto vyrų į Rusijos kariuomenę, okupantai pareikalavo 0,5 mln. rublių išpirką. Pagal 1762 V 5 taikos sutartį Rusijos kariuomenė pasitraukė iš Prūsijos, ši krašto okupacija baigėsi.

Prancūzijos okupacija (dar napoleonmetis) prasidėjo 1806 pabaigoje ir tęsėsi iki 1813 pradžios. Prancūzų kariuomenė tada buvo užėmusi beveik visą Mažąją Lietuvą (išskyrus Klaipėdos kraštą su uostamiesčiu – tuometinę Prūsijos valdovo rezidenciją ir paskutinį prieglobstį).

Rusijos okupacija Pirmojo pasaulinio karo metais (dar pasauliniai karai), kai rusų kariuomenė buvo užėmusi beveik visą Mažąją Lietuvą. 1914 rugsėjį Rusijos kariuomenei įsiveržus į Rytprūsius, kraštas patyrė didelių nuostolių; daug lietuvininkų buvo ištremta į Rusijos gilumą. Carinei kariuomenei pralaimėjus karą Rytprūsiuose, ji buvo išstumta iš krašto; ši okupacija baigėsi 1915.

Santarvės (Prancūzijos) okupacija 1920–1923. Po Versalio taikos įsigaliojimo 1920 I 10 Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perleistas Pirmąjį pasaulinį karą laimėjusioms valstybėms, tiesiogiai atiduotas valdyti Prancūzijai. Dar prancūzmetis Klaipėdos krašte (1920–1923).

SSRS okupacija (sovietinė okupacija (1944–1991)) Antrojo pasaulinio karo pabaigoje prasidėjo 1944 spalį, kai sovietinė kariuomenė įsiveržė į Klaipėdos kraštą iš šiaurės ir į Gumbinės apylinkes iš rytų. Tada prasidėjo sovietinis genocidas ir etnocidas (dar Nemerkiemio žudynės, pokaris). Potsdamo konferencijoje SSRS leista administruoti Rytprūsių šiaurinę dalį. Klaipėdos kraštas buvo grąžintas sovietų okupuotai Lietuvai, o Rusijai priskirtas Karaliaučiaus kraštas. Sovietinės okupacijos metais Mažoji Lietuva neteko beveik visų senųjų gyventojų, suniokotas krašto ūkis. Ištuštėję plotai apgyvendinti kolonistais iš Rytų, visai pakeitusiais krašto tradicinį pavidalą ir buvusią gyvenseną.

L: Pramintu keliu // Keleivis. Nr. 10/11. 1956; Marzian H. G. Ostpreussen. Seine Bedeutung für Deutschland und Europa. Leer, 1969; Schulze-Dirschau H. Der deutsche Osten. Berg am See, 1989; Schumacher B. Aus der Geschichte Ostpreußens. Leer, 1953; Valsonokas R. Klaipėdos problema. V., 1989; Vareikis E. Klaipėda XX a. // Klaipėda, 1993; Derry T. K. Skandinavijos istorija. V., 1995; Gelžinis M. Mūsų gimtinė – Mažoji Lietuva. V., 1996; Veibulas J. Švedijos istorijos apžvalga. K., 1996; Kirby D. Šiaurės Europa ankstyvaisiais naujaisiais amžiais. V., 2000; Lagerqvist Lars O. Švedijos istorija. Värnamo, 2001; Schröder Ch. A. Die Entstehung des „Territoire de Memel“ // Nordost- Archiv. Im Wandel der Zeiten: Die Stadt Memel im 20 Jhr. Bd. X. Lüneburg, 2001; Chandavoine I. Prancūzmetis Klaipėdoje ir kas po to (1920–1932). V., 2003.

MLEA

Martynas Purvinas

Iliustracija: Okupantams iškirtus Kuršių nerijos miškus, smėlis užpusto Preilos žvejo kiemą, XIX a. pabaiga / Iš MLEA

Iliustracija: Santarvės (Prancūzijos) okupacinė kariuomenė Klaipėdoje 1920 II 13 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų