Nemerkiemio žudynės

Nẽmerkiemio žudynės. 1944 X 21 vienas sovietinės kariuomenės padalinys užėmė Nemerkiemį. Baltarusijos III fronto vyriausiasis vadas I. D. Černiachovskis rašė: mes stovim prieš urvą, iš kurio fašistinis agresorius mus užpuolė. Mes privalom tą urvą išvalyti, bet tas urvas buvo Mažoji Lietuva. Įžengę į prakeiktą žemę, SSRS kareiviai buvo nevaržomi. Kovų metu jiems neduota dienos davinio. Apsirūpinti maistu leista plėšiant vietos gyventojus, į kareivines reikėjo grįžti tik po 6–8 dienų, per tą laiką jie galėjo ne tik plėšti, bet ir žudyti civilius gyventojus, prievartauti moteris, naikinti, deginti namus. Po kelių dienų atsiėmę Nemerkiemį vokiečiai rado jį nesugriautą, tačiau dauguma gyventojų buvo išžudyti. Žmonės žudyti savo namuose, gatvėse; kai kurie rišti prie vežimų ir šaudyti, kiti nukryžiuoti – vinimis prikalti prie savo namų. Daugelio moterų drabužiai buvo sudraskyti. Prie pirmųjų sodybų rastos 4 moterys prie vežimo prikaltomis rankomis. Viename kambaryje ant sofos sėdėjo 84 metų moteris išdurtomis akimis. Tarp žuvusių buvo ir Nemerkiemio seniūnas. Daug gyventojų nužudyta ir apylinkės kaimuose. Vokiečių kareiviai nešė lavonus į kapines, kur jie dar gulėjo laukiant užsienio gydytojų komisijos. 4 dieną lavonai palaidoti 2 bendrose duobėse. Kitą dieną, atvykus gydytojų komisijai, lavonai vėl iškasti. Komisija tyrimo duomenimis, visos moterys (ir akla senutė) bei mažos mergaitės (8–12 metų) buvo išprievartautos. 1944 XI 2 Vokietijos stebėtojai surengė tarptautinį susirinkimą dėl bolševikų teroro Rytprūsiuose. Išsiaiškinta, kad Nemerkiemio ir apylinkių gyventojai žudyti ne karo mūšių metu. Šaltiniuose pateiktas skirtingas žuvusiųjų skaičius. Liudininkai atsiminimuose rašė, kad iš viso Nemerkiemyje rasta 72 nužudytos moterys ir vaikai bei 74 metų vyras. Stebėtojų duomenimis, nužudytas 61 civilis ir 50 prancūzų belaisvių. Nemerkiemio žudynės plačiai panaudotos propagandiniams tikslams – aukų vaizdai demonstruoti vokiečių kareiviams ir civiliams, aiškinant, kas laukia nugalėtosios Vokietijos. Šūkis Atmink Nemerkiemį sustiprino pasipriešinimą sovietų kariuomenei. Per mėnesį karinė drausmė SSRS armijoje Rytprūsiuose tiek pašlijo, kad II Baltarusijos fronto vyriausiasis vadas maršalas K. Rokosovskis buvo priverstas kareiviams grąžinti maisto davinį, uždrausti plėšikauti, žudyti civilius ir kita. Nesilaikiusiems įsakymo grėsė karo teismas. Sovietinis režimas Nemerkiemio žudynes ir panašius dalykus įslaptino ir nutylėjo, bet kokius priekaištus sovietams vadino fašistiniu šmeižtu. Dėl buvusios abipusės propagandinės kovos ir dabar diskutuojama dėl kai kurių detalių.

L: Fredmann E. Sie kamen übers Meer. Köln, 1971; Schneider-Janessen K. Arzt im Krieg. Frankfurt am Main, 1994; Fisch B. Nemmersdorf, Oktober 1944. Berlin, 1997; MLEA.

Leonardas Poviliūnas

MLEA

Iliustracija: Sovietų kariuomenės nukankinti Nemerkiemio gyventojai, 1944 X 11–13 / Iš MLEA