maisto pramonė

masto prãmonė, viena pagrindinių Mažosios Lietuvos ūkio šakų. Perdirbtos beveik išimtinai vietinės žaliavos, vyravo smulkios ir vidutinės įmonės. 1925 Klaipėdos krašte veikė 49 maisto pramonės įmonės, jose dirbo 1 056 darbininkai, 1938 – 50 įmonių, 1 219 darbininkų. Krašto maisto pramonės gamybos apimtis 1937 siekė 27,3 mln. litų. Nuo seno gamintas alus. 1627–1628 Klaipėdos pilies alaus darykla sunaudojo apie 135 t salyklo, 24 t apynių ir pagamino 1712 statinių 4 rūšių alaus. Trys Klaipėdos alaus daryklos 1903 perdirbo 7781 salyklo, stambiausia buvo Klaipėdos akcinė alaus darykla, po jos – Bohemijos bravoras (Jungtinis spirito ir alaus bravoras). Ši darykla 1905 siūlė šviesųjį kovo alų (vok. Lagerbier) bei tamsų bavarišką (vok. Augustiner-Bräu) statinėse, sifonuose ir buteliuose. Mažiausia miesto darykla Bürgerliches Brauhaus Memel, AG tuomet gamino šviesų ir tamsų Lagerbier bei tamsųjį alų (vok. Braunbier). Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ji buvo uždaryta. Rusnėje po Pirmojo pasaulinio karo veikė Curt Engelhardt alaus darykla. Stiprių alkoholinių gėrimų gamyba atsirado ir paplito vėliau. Klaipėdoje degtinės gamybos pradininkais tapo apie 1770 čia įsikūrę menonitai. Karaliaučiuje XIX a. viduryje veikė keli nedideli spirito ir likerio fabrikai, I860 čia buvo apie 40 smulkių likerio gamybos įmonių. Klaipėdoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo 3, po karo – 8 likerio gamybos įmonės, 1922 pagaminusios 250 000 litrų likerio. Klaipėdos krašte 1927 buvo 5 (1 Šilutėje), mieste 1942 – 2 likerio įmonės. Klaipėdos akcinė alaus darykla XX a. pradžioje gamino stiprią kmyninę degtinę (vok. Doppel-Kümmel), vėliau – Tisch-Wodka, Memeler Seemannsfaden, Kurisch Edel ir kitus stipriuosius gėrimus. 1920 pabaigoje keletas Berlyno ir Frankfurto prie Maino verslininkų Klaipėdoje įsteigė Spirito AB (vok. Sprit-Aktiengesellschaft), kuri ėmė verstis spiritinių gėrimų gamyba ir prekyba (1921 didmeninei prekybai siūlė bulvių ir melasos spiritą, likerius, brendžius ir kita). 1922 liepą ši bendrovė susijungė su Bohemijos bravoru į Jungtinį spirito ir alaus bravorą. 1921 pradžioje grupė Klaipėdos pirklių įkūrė AB Klaipėdos spirito įmonė (vok. Memeler Spritwerke, AG) spiritui ir konjakui bei kitam gaminti. 1923 pabaigoje jos akcinis kapitalas sudarė 250 000 Lt. 1925 ją perėmė tekstilės pramonininkai Fainbergai. 1926 pavasarį jie nutarė nutraukti šį verslą, firmą pervadino į Textilwerke, AG, tačiau po poros mėnesių pakeitė sprendimą ir sugrąžino senąjį bendrovės pavadinimą bei gamybos pobūdį. Klaipėdos spirito įmonių veikla buvo pelninga, 1930–1938 beveik kasmet gauta keliolikos tūkstančių (1937 – 17 500) litų grynasis pelnas. XIX a. pradėta mineralinio vandens gamyba, pradžioje tuo užsiėmė vaistininkai ir chemikai. 1829 Karaliaučiuje ėmė veikti pirmasis mineralinio vandens fabrikėlis, apie 1890 ten jau buvo 6 tokios įmonės. Klaipėdoje XIX a. pabaigoje buvo 2 nedideli mineralinio vandens fabrikai, 1929 – 4 gamintojai (įskaitant abi alaus daryklas). 1935 – 9. Šios įmonės gamino selterį, sodos vandenį, įvairius vaisvandenius. 1941 Klaipėdoje dar veikė 5, Šilutėje 1943 – 2 tokios įmonės. Krašte buvo paplitusi įvairių konditerijos gaminių iš cukraus ir miltų gamyba. Pirmieji Mažosios Lietuvos konditeriai buvo užsieniečiai. 1847 minimas Klaipėdos konditeris Bozzolla, 1855 – Lucius Joosty. 1858 Klaipėdoje buvo 8 konditeriai. 1891 Karaliaučiuje veikė šokoladą, marcipanus bei saldainius gaminusi didelė įmonė Dampf- Chokoladen- Marzipan u. Bonbonfabrik. Klaipėdos krašte 1921 buvo 4 saldainių fabrikai (1 – Šilutėje), o 1935 vien Klaipėdoje veikė keliolika konditerijos ir saldumynų įmonių. Įvairių rūšių saldainius (Zarskaja, Royal, Pierrot, Duchesse, Luba) XX a. pradžioje gamino įmonė E. Lekus, Memel, Russische Bonbons- und Manneladenfabrik, vėliau Merkur, Russische Marmeladen- u. Zuckerwarenfabrik (gamino saldainius – pirmiausa irisus, šokoladą, marmeladą ir kita). XX a. pradžioje buvo populiarūs įvairūs meduoliai (J. Smito įmonė gamino meduolius Bitė Maja). 1920–1940 Klaipėdoje veikęs fabrikas Neapol gamino saldainius, šokoladą, vaflius, pyragaičius, ledus (šokoladiniai ledai Ping Pong), uogienes ir kita. Neapol gaminiai laimėjo aukso medalius 1936 Kauno bei 1938 Telšių žemės ūkio ir pramonės parodose. Paminėtinos įmonės Lascha, Viktoria, K. Doering (sviestiniai biskvitai H.L.Doering), Roland, Rekord. Maigrat ir kita. Šilutėje tarpukariu veikė F. Šimkaus Heydekruger Zuckerwarenfabrik. Apie 1930 Klaipėdoje veikė 2 sacharino fabrikai: Progress gamino sachariną Karvutė, o Kretingos–Klaipėdos firmos Takas ir Šeras prekinis ženklas buvo Malūnas. Stambiausia daržovių perdirbimo įmonė Klaipėdos krašte 1935 buvo įsteigta Bulvių ir javų sunaudojimo AB Šilutėje. Ši bendrovė įsteigta krašto valdžios iniciatyva, siekiant suvartoti ūkininkų išauginamų bulvių perteklių. Įmonė gamino spiritą, mieles, krakmolą, prekiavo savo produkcija bei bulvėmis (per pirmuosius nesėkmingus 2 ūkinės veiklos metus patirta beveik 50 000 Lt nuostolio, akcinis kapitalas išaugo iki 100 000 Lt). Iki XX a. krašte buvo paplitusios smulkios mėsinės, gaminusios dešras, dešreles ir kitus mėsos gaminius. 1858 Klaipėdoje buvo keliasdešimt mėsininkų ir 4 dešrų gamintojai. XIX a. pabaigoje įvairius dešrų gaminius siūlė Carl Walda, XX a. pradžioje stambesnę dešrų gamybos įmonę turėjo Moritzas Scheurichas (Wurstfabrik mit Kraftbetrieb). 1922 Klaipėdoje įsteigtas ir kelerius metus veikė mėsos konservų fabrikas (Memeler Fleischkonsetvenfabrik Schmidthals & Co, Kommanditgesellschaft), gaminęs konservuotas Klaipėdos ir Frankfurto dešreles (vok. Saftwürstchen; jos gamintos iš jautienos ir kiaulienos pagal senovinį namini receptą, klaipėdiečiai trečiadieniais ir ketvirtadieniais galėjo turgaus halėje įsigyti jų nekonservuotų). 1924 Šilutėje įkurtas Fleischkonservenfabrik, AG Heydekrug (akcinis kapitalas – 50 000 Lt, 7 steigėjai iš Šilutės bei Klaipėdos), gaminęs mėsos konservus ir kitas mėsos prekes. Stambiausia mėsos pramonės įmone tapo AB „Lietuvos eksportas“ (1930 susijungė su AB „Maistas“), 1928 Klaipėdoje įsteigtas fabrikas, kuriam žaliavą tiekė Klaipėdos kraštas bei keletas Didžiosios Lietuvos apskričių. Fabrike buvo bekonų perdirbimo, taukų, destrukcijos skyriai, dideli šaldytuvai (skerdykla pajėgė apdoroti 500 bekonų per parą). Daugiausia bekonų produkcijos eksportuota į Angliją ir Vokietiją. Panašią įmonę bandė įsteigė Klaipėdos krašto valdžia: 1930 pabaigoje buvo įkurtas Bacon- und Fleischwarenfabrik, AG, 1931 pavasarį krašto seimelis įgaliojo Direktoriją suteikti šiai bendrovei (įpareigotai pirmiausia supirkti krašte užaugintas kiaules) 200 000 Lt paskolą bei dar vieną tokią paskolą statyti Pagėgiuose skerdyklą su šaldytuvu eksportiniams bekonams. Daugelyje Mažosios Lietuvos vietovių veikė malūnai, malę įvairių rūšių miltus vietos poreikiams tenkinti. Klaipėdoje 1926 veikė 2 gariniai ir 1 vėjinis malūnas. 1929 lapkritį Klaipėdoje pradėjo veiklą firma Pirmas Lietuvos ryžių malūnas „Astra“. Pirmųjų veiklos metų sunkumus įveikusi (1933 pasikeitė savininkas) įmonė perdirbdavo iš Indijos ir Birmos gautą žaliavą. Mažojoje Lietuvoje buvo paplitusios pieninės, pagrindinės krašto pieno pramonės įmonės. 1937 Klaipėdos krašte veikė 65 pieninės (iš jų 4-ios bei keliasdešimt grietinės nugriebimo punktų priklausė bendrovei „Pienocentras“). Populiariausias produktas buvo Tilžės sūris, kurį gamino keliasdešimt krašto sūrinių, Pagėgių Sūrio realizavimo kooperatyvas (vok. Käseverwertungsgenossenschaft) į Vokietiją 1936–1937 ūkiniais metais eksportavo sūrio už 650 000 Lt, 1937–1938 – už 1,2 mln. Lt. Gaminti ir eksportuoti nemaži kiekiai sviesto, XX a. imta daugiau gaminti margarino. Alnoje 1913 įkurtas pieno konservų fabrikas Natura (1914 rusų sugriautas, 1915 atstatytas, dirbo 40–50 darbininkų). Pramoninis žuvų perdirbimas buvo menkas. Žymiausia XX a. I pusės žuvų perdirbimo įmonė Klaipėdoje buvo firma F. Suhr, tiekdavusi rūkytų ir marinuotų žuvų gaminius. Apie 1930 žuvų apdirbimo įmonę isteigė lietuvių kapitalo bendrovė „Žuvis“. Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijos valdžia stengėsi sunaudoti maistui ir menkaverčių žuvų rūšis. Tuo tikslu Klaipėdoje apie 1941 įkurta žuvų sunaudojimo kooperatinė bendrovė bei žuvų konservų fabrikas (vok. Memeler Fischkonservenfabrik). Dar gamintas actas (Klaipėdoje XIX a. II pusėje ji gamino T.H.Schwedersky; apie 1930 reklamuota acto esencija Sprudel), mielės (Klaipėdos akcinė alaus darykla 1932 įkūrė modernų mielių gamybos cechą), marmeladas, ekstraktai (1920–1930 tai gamino vaisius perdirbusi Klaipėdos bendrovė Memeler Obstverwertungsgesellschaft mbH.) ir kita. Užsienio žaliavos naudotos kosmetikai ir parfumerijai (Klaipėdos krašto pramonė), tabakui, muilui gaminti. Vien importinės žaliavos naudotos cikorijai gaminti. Klaipėdoje cikoriją gaminusi pirmoji įmonė atsirado apie 1924. Cikorijos fabrikas Brabant pradėjo veikti 1929 vasarą.

L: Adressbuch der See- und Handelsstadt Memel, 1858; Adressbuch der See- und Handelsstadt Memel für das Jahr 1866; Adressbuch für die königliche See- und Handelsstadt Memel, 1898; Adressbuch des Memelgebietes für Handel, Gewerbe und Landwirtschaft, 1921; Adressbuch von Memel. 1924; Adressbuch von Memel 1926; Adressbuch für die See- und Handelsstadt Memel, 1929; Böhme K. R. Das Amt Memel in schwedischer Sequestratur November 1629 Juli–1635 // Zeitschrift für Ostforschung. 1969. H. 4; Einwohnerbuch für Stadt- und Landkreis Memel. Memel, 1942; Einwohnerbuch für die Stadt- und Landkreis Heydekrug (Ostpr.). Ausgabe 1943; Gause F. Geschichte der Stadt Königsberg in Preußen. Köln–Weimar–Wien. 1996; Klaipėdos adresų knyga, 1935; Klaipėdos krašto valdžios žinios, 1920–1939; Willoweit G. Die Wirtschaftsgeschichte des Memelgebiets. Bd. I–II. Marburg–Lahn, 1969; Zembrickis J. Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija. T. I. Klaipėda, 2002; Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. Vilnius, 1992.

Julius Žukas

Iliustracija: Cukraus reklama / Iš knygos „Kovos keliais“. Klaipėdos krašto prisijungimui prie Lietuvos 15-kos metų sukakčiai paminėti almanachas. Redaktorius-leidėjas Jonas Vanagaitis. Klaipėda, 1938

Iliustracija: Vienintelis Lietuvoje Klaipėdos ryžių malūnas „Astra“ / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas“, 1933

Iliustracija: Sviesto statinės Klaipėdos šaldytuvuose / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas“, 1933

Iliustracija: Klaipėdos mielių fabriko cechas / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas“, 1933

Iliustracija: Sujungtos spirito ir alaus daryklos akcinės bendrovės Klaipėdoje pastatas / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas“, 1933

Iliustracija: Klaipėdos žiemos uosto sandėliai / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas“, 1933