muilas
mulas, žiẽpis. 1639 ir 1764 Karaliaučiuje įsteigtos muilo viryklos. 1837 Karaliaučiuje buvo 12 muiladarių. XIX a. viduryje veikė Gamm giminei priklausiusios 2 muilo gamybos įmonės. 1807 Klaipėdoje įkurtas muilo fabrikas, dar veikęs Antrojo pasaulinio karo metais (tuomet įmonė vadinosi Heinrich Kästner’s Söhne Nachf.). 1910 jis perdirbo apie 35 t riebalų, 6 t palmių aliejaus, 60 t sėmenų aliejaus, 16 t kokoso aliejaus, 60 t kalio šarmo, 20 t potašo, 5 t kaustinės sodos. 1917 fabrikas nutraukė gamybą; 1920 pabaigoje ji vėl atnaujinta. Gamino tik Klaipėdos krašte populiarų skystą muilą rūbams skalbti, įvairių rūšių tualetinį muilą, muilo drožles Fix, muilo miltelius Edelweiss ir kita. Lietuvai įvedus didelius apsauginius muitus importinėms prekėms, po 1920 Klaipėdoje įkurti keli muilo fabrikai. Pirklys Davidas Merkinas įkūrė Seifenfabrik zu Memel [Klaipėdos muilo fabrikas], vėliau su kitais – Ostlitauische Seifenfabrik G.m.b.H. [Rytų Lietuvos muilo fabrikas]. Jo prekinis ženklas Laivas. Solidžiausia iš naujų įmonių – 1924 įkurtas Klaipėdos krašto muilo fabrikas (vok. Memelländische Seifenfabrik G.m.b.H.). Steigėjai – Klaipėdos ir Kauno pirkliai Friedmannai. 1926 jie įregistravo fabriko prekinį ženklą Žuvelė. Fabrike gamintas pirmarūšis branduolinis bei skystas muilas Žuvelė, tualetinis muilas Auksinė žuvelė, Mesefa, Radium, skalbimo priemonė Benzit, parfumerija ir kosmetika CrĆpe de Chine ir kita. 1935 firma pavadinta Mesefa. Gamino tualetinį muilą Mesefa-Favorit, Palmozon, šampūną Neutral, dantų pastą Doramad, kremą Radium, odekoloną Mesefa, Gėlių odekoloną ir kita. 1937 Klaipėdoje veikė 3, Karaliaučiuje – 2 muilo fabrikai, apie 1930 Šilutėje ir Tepliavoje – nedideli muilo fabrikai. Iš viso 1933–37 Klaipėdos krašte gaminta 1200–1350 tonų muilo, 227–530 t muilo miltelių. 1935 pradėta gaminti skalbiamoji soda. 1935 jos pagaminta 245 t, o 1937 – 310 tonų.
Julius Žukas
Iliustracija: Klaipėdos muilo fabriko prekinis ženklas, 1926 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus