Klaipėdos krašto pramonė

Klapėdos krãšto prãmonė. Pagrindinis pramonės centras buvo Klaipėda. 1933 liepą krašte buvo 198 pramonės įmonės, jose dirbo 8 010 žmonių (iš jų 150 įmonių ir 6 913 darbuotojų Klaipėdoje). Klaipėdos krašto pramonė buvo labiau centralizuota ir aukštesnio lygio nei Didžiojoje Lietuvoje, dominavo akcinio kapitalo forma. 1935 Klaipėdos krašto pramonės produkcijos vertė 96 mln. Lt. Svarbiausios šakos – medžio apdirbimo, tekstilės ir maisto pramonė. 1937 buvo 204 įmonės, jose dirbo 10 116 žmonių. Pagal produkcijos vertę pirmavo maisto ir tekstilės pramonės gaminiai (50% visos vertės), medžio apdirbimo (įskaitant popieriaus gamybą; 33%), elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonės, chemijos pramonė, metalo apdirbimo ir mašinų gamybos pramonė ir kita. Nuo natūralaus ūkio atkirstame krašte nebuvo didesnių naudingų iškasenų išteklių, vyravo apdirbamoji pramonė. Gavybos pramonei atstovavo durpių gavybos įmonės, žvyro karjerai, smulkios statybinių medžiagų įmonės, žvejyba. Stambiausia durpių gavybos įmonė buvo Rytprūsių durpių kraiko fabrikas Traksėdžiuose, nedidelės įmonės įvairiais metais veikė Smalininkuose (Torfstreufabrik Schmalleningken, Otto Calix, po to Torfstreuwerk Schmalleningken, Hans Valentin), Pagiryje (Torfwerk Schäferei Nausseden, GmbH dvarininko Preukschat žemėje), Kiškėnuose ir kitur (durpininkystė). Gintaro gavybos pramonės suklestėjimas XIX a. II pusėje susijęs su firmos Stantien & Becker veikla (gintaras). Išsekus gintaro klodams ties Juodkrante, po Pirmojo pasaulinio karo bandyta atnaujinti gavybą kitose vietose. 1925 Klaipėdoje įkurta bendrovė Gintaras (Bernsteinwerke Gintaras, GmbH, vedėjas uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas) kasė gintarą Smeltės malkų uoste bei marių protakoje ties Kiaulės nugara, bet didelių klodų neaptiko. Pirmosios apdirbamosios pramonės įmonės Klaipėdos krašte atsirado XVIII a., jose naudotas rankų darbas. 1725 Klaipėdoje, Joniškės dvare, įkurtas odos ir juchto fabrikas. Iš pradžių įmonė turėjo daug privilegijų ir lengvatų, bet per Septynerių metų karą fabrikas visiškai sunaikintas ir 1764 likviduotas. Apie 1768 Viešvilėje įsteigtas popieriaus fabrikas (vok. Papiermühle), gaminęs popierių iš senų medvilnės pluoštų (Viešvilės popieriaus malūnas). 1805 pagamino popieriaus už 7 000 reichstalerių, pagal gamybos apimtį užėmė IV vietą tarp 15 Rytprūsių popieriaus fabrikų. Atsiradus pažangiems popieriaus gamybos metodams, 1865 uždarytas.

Medžio apdirbimo pramonė. Tai svarbiausia Klaipėdos krašto pramonės šaka nuo XVIII a. vidurio. Jos gyvybinė arterija buvo Nemunas, nes didelė dalis žaliavos plukdyta iš Nemuno baseino miškų (sieliai). Likusi mediena gauta iš Žemaitijos ir vietinių miškų. Medžio pramonės ir prekybos poreikiai skatino iškasti Klaipėdos kanalą. Šios pramonės pagrindą sudarė lentpjūvės. Pagrindinės įmonės buvo Klaipėdos celiuliozės fabrikas, faneros fabrikai. XIX a. pabaigoje viena didžiausių įmonių tapo Vereinigte Säge- und Hobelwerke R.Schaak &Co, AG, kurioje dirbo apie 200 darbininkų. 1897 ši bendrovė pradėjo eksploatuoti naują durų ir lentjuosčių fabriką. 1910–1911 patyrė didelių nuostolių, nuo 1912 ją imta likviduoti. 1907 Klaipėdos krašto medžio pramonėje buvo 470 įmonių, 4472 darbininkai. Po Pirmojo pasaulinio karo šią pramonės šaką ištiko krizė nutrūkus žaliavos tiekimui Nemunu iš atsidūrusių Lenkijos teritorijoje aukštupio miškų (po Vilniaus krašto užgrobimo Lietuva nutraukė bet kokius santykius su Lenkija). Uždaryta daug įmonių, krizės apogėjus buvo 1924–1925. Lietuvos valdžia bandė atgaivinti medžio pramonę, įsteigė Klaipėdos medžio sindikatą, bet prieškario lygis nepasiektas. Nauja stambi įmonė Klaipėdoje – 1923 Lietuvos degtukų akcinės bendrovės Joniškės priemiestyje įkurtas degtukų šiaudelių fabrikas, kurį 1930 perėmė švedų Kroigerio degtukų trestas. 1930 rudenį firmos pavadinimas iš Benjamin Baikowitz, Holzhandlung und Holzdrahtfabrikation, AG Memel-Janischken pakeistas į Memeler Holzdrahtfabrik, AG, pagrindinis kapitalas nuo 100 000 Lt padidintas iki 500 000 Lt, o 1932 kovą išaugo iki 1 mln. litų. Šis fabrikas naudojosi valstybinėmis lengvatomis (žaliavą pirko iš Lietuvos miškų departamento be varžytinių) ir pagal susitarimą kasmet turėjo pagaminti ir eksportuoti 1 360 t produkcijos. Įmonės finansiniai rodikliai buvo kuklūs: kasmetinį kelių tūkstančių Lt pelną pasiglemžė 1935 patirtas beveik 20 000 Lt nuostolis. Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdoje įkurtos ir veikė kelios nedidelės dėžių, baldų gamybos įmonės. Nutraukusio gamybą fabriko Union teritorijoje 1921–1922 žiemą įsikūrė įmonė Memelländische Kistenindustrie Tiessen & Co. Pirmaisiais veiklos metais čia dirbo apie 80 darbininkų, buvo perdirbama apie 2000 m³ medienos (1922 fabrikas pasistatė nuosavą gaterį), gaminta vidutiniškai 240 000 dėžių (vok. Garnituren Kisten). 1924 pradžioje bendrovė likviduota, visą jos turtą perėmė Memeler Holzveredelungs-Werke, AG (pagrindinis kapitalas 300 000 Lt), o nuo 1925 pradžios įmonė tapo Memelländische Kistenfabrik Józef Itzigsohn (Union atnaujinus gamybą, fabrikas įsikūrė Parko g. 3). Taros dėžes t. p. gamino firmos Nafthal &Co, Säge- und Hobelwerke, Kistenfabrik, Holzwerke Alfred Ehmer & Co, AG, dar viena įmonė įsikūrė 1941. Po Pirmojo pasaulinio karo įvairiais metais baldus gamino Dailiava, firmos Pierach, Kundt & Co, Gebr. Eglin, J. Klumbies & Co, M. Landsmann ir kiti. 1937 buvo 36 Klaipėdos krašto medienos pramonės įmonės, 3 043 darbininkai, apyvarta – 20 899 300 Lt. Dar Klaipėdos medienos apdirbimo pramonė.

Tekstilės pramonė. Pirmoji įmonė – 1849 Klaipėdoje įkurta garinė vilnos verpykla, dažykla ir gelumbės fabrikas. Įmonė iškart patyrė nuostolių, per trumpą laiką 2 kartus pakeitė savininkus, 1852 sudegė. Stambi tekstilės pramonė krašte atsirado ir suklestėjo tarpukariu – Lietuvos valdymo metais (dėl Lietuvai palankios muitų politikos, mažesnio darbo užmokesčio). Pradžią davė Lietuvos žydų pramonininkai, vėliau į perspektyvų verslą įsitraukė vietos žydų bei užsienio kapitalas. Tada Lietuvos stambiausios įmonės telkėsi Klaipėdoje: Klaipėda, AB, Liverma, Lietuvos medvilnės manufaktūra, Bajoruose veikė fabrikas Lana (anksčiau vadinosi Teba). Klaipėdoje dar veikė smulkesnės tekstilės įmonės: kojinių fabrikai Ideal (savininkas Jonas Dėckys), Erscha (savininkas Raphaelis Schmulowitzas), dirbtinio šilko įmonė (savininkas Chatzkelis Simonas) ir kitos. 1933 liepą buvo 6 tekstilės įmonės, jose dirbo 1 307 darbininkai, 1936 – 2 643 darbininkai, 1937 – 2 243 darbininkai, įmonių skaičius išaugo iki 10. Klaipėdos tekstilės pramonės produkcijos apyvarta 1937 padidėjo iki 28,2 mln. Lt (aplenkė krašto medžio apdirbimo pramonę) ir sudarė 42,6% visos Lietuvos tekstilės pramonės produkcijos. Atplėšus Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos, nacių valdžia perėmė išlikusį žydų turtą. 1939 III 28 įregistruota nauja įmonė Memeler Textilfabriken GmbH, vėliau Ostpreussische Baumwollmanufaktur AG. XIX a. viduryje krašte atsirado metalo apdirbimo ir mašinų gamybos pramonė.

Statybinių medžiagų pramonė – sena, vietines žaliavas naudojusi pramonės šaka. Pirmoji plytinė Klaipėdoje minėta XV a. pradžioje. XVIII a. mieste buvo viena plytinė. 1781 įsteigta plytinė Blažiuose prie Šilutės. 1819 Klaipėdos apskrityje veikė 4 plytinės. XIX a. pabaigoje statant daugiau stambių pramonės ir kitų objektų didėjo įmonių skaičius ir jų produkcijos paklausa. Klaipėdos apskrities plytinės 1894 pagamino 2,7 mln. plytų bei 0,315 mln. čerpių, 1902 – 6 mln. plytų ir 0,75 mln. čerpių (už 1 000 plytų tuomet mokėta 26–30, už 1 000 čerpių – 42–45 markės). 1911 pagaminta 9,67 mln. įvairių rūšių plytų ir 1,77 mln. čerpių. Pirmaisiais Lietuvos valdymo metais produkcijos sumažėjo. 1927 krašto plytinės pagamino 6,2 mln. plytų, 0,9 mln. čerpių, 0,12 mln. drenažo vamzdžių (už 1 000 plytų mokėta 100–120, o už 1 000 čerpių 180–200 Lt). Nuo 1928–1929 prasidėjo gamybos pakilimas. 1937 krašte buvo 14 plytinių, pagaminta 11,7 mln. plytų. Viena didelė buvo 1919 Šilutėje įsteigta Dampfziegelwerke, AG, Heidekrug, jos akcinis kapitalas infliacijos metais nuo 300 000 išaugo iki 4,5 mln. markių (vėliau pervestas į 180 000 Lt). Po kelerių nuostolingų metų įmonė pakeitė savininkus, pavadinimą (tapo Urbiškių garine plytine – Dampfziegelwerke Hermannlöhlen, AG), akcinį kapitalą sumažino iki 50 000 Lt. Klaipėdos plytinės buvo įsikūrusios priemiesčiuose: Luizės, Bachmanno, Gedminų dvaruose ir kitur. Priekulėje įsteigta įmonė Memelländische Tonwerke gamino įvairių rūšių plytas, olandiškas čerpes, grindų plyteles, koklius, glazūruotas plyteles, drenažo vamzdžius ir kita. Klaipėdos priemiestyje Smeltėje veikė nedidelis cemento dirbinių fabrikas (Memeler Zementwarenfabrik Fritz Leidereiter), 1922 tapęs akcine bendrove, akcinis kapitalas sudarė 7 500, vėliau 30 000 Lt. Gamino cementinius šulinių rentinius, vamzdžius, tvorų stulpus ir kita, prekiavo žvyru (turėjo nuosavą karjerą). Gamybos apimtis nedidelė, veikla dažniausiai nuostolinga. 1931 bendrovė žlugo, 1937 baigta ją likviduoti. Krašte įvairiu metu veikė kelios kalkių degyklos (1896 pagamino 6910, 1897 – 6100 hektolitrų kalkių), keli (1927 – 3) kalkakmenio fabrikai, Klaipėdoje 1920–1942 nedidelės tolio gamybos įmonės (Memelländische Dachpappenfabrik „Stiprumas“ ir kitos), Katyčiuose iki 1944 veikė cemento dirbinių fabrikas.

Chemijos pramonė. Pirmoji įmonė krašte buvo 1771 Klaipėdos apylinkėse įkurtas pelenų fabrikas (Pelenynė, vok. Aschhof), gaminęs potašą. XIX a. pradžioje įmonė pakeitė savininkus, jos tolesnis likimas nežinomas. 1869 įkurtas degintų kaulų, kaulų anglių ir cheminių produktų fabrikas, kiek vėliau tapęs pirmuoju dideliu krašto fabriku Union. 1921 rudenį Klaipėdoje įsteigta vietos lietuviško kapitalo bendrovė, elektrotechnikos ir elektrochemijos gaminių fabrikas Rambynas. Verslas nesisekė net sumažinus akcinį kapitalą nuo 75 000 iki 37 000 Lt. 1923 pabaigoje ši bendrovė žlugo. Dalis jos akcininkų 1924 rudenį įkūrė bendrovę Ed. Skwar &Co, Memeler Batterien- und Elementenfabrik. Eduardo Skwaro fabrikas tapo žinoma įmone, ji gamino radijo ir telefono aparatų, žibintų ir knygų baterijas bei elementus (Dixi, Loewe, Blaugold, Jägerbatterie ir kita). 1927 Klaipėdoje įkurtas fabrikas Siegel & Co, gaminęs batų tepalą, grindų vašką, valiklius, rašalą, dėmių valiklį, techninį tepalą ir kita. Populiariausi šios įmonės gaminiai – batų tepalas Lodix, grindų vaškas Sigella, metalinių ir kitų paviršių valymo pasta Sidol. 1937 fabrike dirbo 50–70 darbininkų, per dieną pagaminta 10 000 dėžučių Sidol ir 6 000 dėžučių Lodix. 1920–1939 Klaipėdoje veikė chemijos ir farmacijos produktų fabrikai Pharmakon (gamino dantų pastą Pharmadont, odos kremą Pharme ir kita), Hammonia, laboratorijos Flora (gamino plaukų dažus, įvairius kremus, aliejus), Eisendraht ir kita. Klaipėdoje nuo 1930 ir Antrojo pasaulinio karo metais veikė Lackfabrik Wilhelm Hjordt, GmbH (įsteigė Rygos pirkliai, pagrindinis kapitalas 25 000 Lt), jame gaminti įvairūs pramoniniai lakai ir dažai. 1929 krašte buvo 6 chemijos pramonės įmonės (62 darbininkai), 1933 liepą – 9 (8 Klaipėdoje, 1 Šilutėje – 335 darbininkai). Krašto chemijos pramonės produkcijos apyvarta 1937 sudarė apie 7,75 mln. Lt. 1861 Klaipėdoje ėmė veikti dujų fabrikas. Jis gamino dujas bei koksą, dervą ir kitus šalutinius produktus. Ne kartą rekonstruota (1892–1894, 1899–1900, 1916–1917) įmonė iš pradžių gamino dujas tik apšvietimui, vėliau – ir viryklėms bei pramonės įmonėms. 1861 pagaminta 2,017 mln. kubinių pėdų dujų, 1872 – 10,74 mln.; 1882–83 – 371 000 m³ dujų (iš jų 160 700 m³ sunaudojo privatūs vartotojai, 131 000 m³ – viešasis apšvietimas). Rekordiniais 1916 pagaminta 1,9 mln. m³ dujų, paskui gamyba dėl ūkio nuosmukio, vėliau, paplitus elektros energijai ir šviečiamosioms dujoms, ėmė mažėti. 1935 fabrikas pagamino 1,18 mln. m³ dujų (dujų fabrikai). Plėsta elektros gamyba (Klaipėdos elektrinė). Nedidelės elektros srovės stotys veikė Šilutėje, Smalininkuose ir kitur (elektrinės). Senas tradicijas turinti krašto pramonės šaka – laivų statyba.

L: Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1894, 1896,1897, 1902, 1911; Bericht der Handelskammer für das Memelgebiet überdas Jahr 1925. Memel, 1926: Bericht der Industrie- und Handelskammer für das Memelgebiet über die Jahre 1926/1927, 1931–1934. Memel, 1928,1935; Jahn L. Memel als Hafen- und Handelsstadt (1913–1922). Jena,1936; Klaipėdos dujų įmonei 75 metai. Klaipėda, 1936; Klaipėdos krašto Statistikos biuro žinios. Nr. 22, 1933; Klaipėdos krašto valdžios žinios.1920–1939; Puronas V. Klaipėdos pramonės vystymosi ypatumai XIX a. ir XX a. pradžioje // Liaudies ūkis. Nr. 4. 1974; Sembritzki J. Memel im neunzehnten Jahrhundert. Memel, 1902; Willoweit G. Wirtschaftsgeschichte des Memelgebietes. Bd. I–II. Marburg/Lahn, 1969; Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. V., 1992; Žukas J. Soziale und wirtschaftliche Entwicklung Klaipedas / Memel von 1900 bis 1945 // Im Wandel der Zeiten... Bd. X. Lüneburg, 2001.

Julius Žukas

Iliustracija: Firminė Klaipėdos alaus daryklos statinaitė, 2003

Iliustracija: Laisvūno Kavaliausko rinkinys, 2003

Iliustracija: Klaipėdos pramonės rajonas žvelgiant iš Šv. Jono bažnyčios bokšto / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: „Laimos“ baldų fabriko cechas, apie 1930 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo

Iliustracija: Rytprūsių durpių kraiko AB Šilutės durpių kraiko įmonės krovėjai, XX a. pradžia / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo

Iliustracija: Popiermalkės kraunamos į laivą Minijoje ties Lankupiais ir gabenamos į Klaipėdą, XX a. pradžia / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo

Iliustracija: Popiermalkės iškraunamos Klaipėdos Malkų įlankoje / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo

Iliustracija: Klaipėdos celiuliozės fabrikas ir atplukdyti rąstai, 1901 / Iš Klaipėdos universiteto Mokslinės bibliotekos Mažosios Lietuvos archyvo

Iliustracija: Rytprūsių durpių kraiko AB Šilutės durpių įmonės akcija, išleista Šilutėje, 1925 / Iš MLEA

Iliustracija: Martino Labučio mašinų prekybos skelbimas Šilutės kalendoriuje, 1925

Iliustracija: Louiso Kuppermanno drabužių prekybos Šilutėje skelbimas „Mažosios Lietuvos kalendoriuje 1936 metams“

Iliustracija: XVIII a. „Dramblio“ sandėlis Klaipėdoje, 1913 (neišlikęs) / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo

Iliustracija: V. Sidzikausko knygos „Klaipėdos krašto ūkis seniau ir dabar“ antraštinis lapas, 1935 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo

Iliustracija: Lietuvos parodos Klaipėdoje bendras vaizdas, 1927 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo

Iliustracija: Klaipėdos įmonių produkcija, iki 1939 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo