Klaipėdos medienos apdirbimo pramonė

Klapėdos medenos apdirbmo prãmonė, įsteigta XVIII a., atidarytos pirmosios lentpjūvės. 1849 Klaipėdoje veikė 7 statybinių medžiagų gamybos įmonės, 27 lentpjūvės. 1875 nutiesus geležinkelį Klaipėda–Tilžė, pagyvėjo medienos apdirbimo pramonė. Klaipėdos apskrityje veikė 34 tokios įmonės. 1882 tokiose 123 įmonėse dirbo 688 darbininkai. 1895 medienos apdirbimo įmonių sumažėjo iki 89, bet dirbančiųjų padidėjo iki 1020, o 1907–1979 įmonėse dirbo 2708 žmonės. XX a. pradžioje Klaipėdoje veikė 22 lentpjūvės, 1913 – 18 garinių su 42 gateriais. 1898 pastatytas faneros fabrikas prie Luizės dvaro veiklą pradėjo 1900. Pradžioje gaminta drožtinė fanera cigarų dėžutėms, vėliau gamyba plėsta. Gaminiai buvo kokybiški, turėjo d. paklausą. Nuo 1909 gaminta klijuotinė fanera. 1918 bendrovėje dirbo apie 260 darbininkų, iš jų apie 100 moterų. Akcinis kapitalas sudarė 600 000 markių. Iki Pirmojo pasaulinio karo žaliava vežta iš Rusijos. Kasmet perdirbta 11 000–22 000 m³ rąstų (dauguma jų atplukdyta sieliais Nemunu). 1911, 1913 žiemą bendrovė patyrė didelių nuostolių dėl žaliavos stokos. Per Pirmąjį pasaulinį karą žaliavos tiekimas iš Rusijos nutrūko. Vokiečių karinė administracija Mažojoje Lietuvoje tiesė siauruosius geležinkelius, bet jais gabentos medienos nepakako. Per Pirmąjį pasaulinį karą sudegęs fabrikas vėl atstatytas. 1921 perduotas olandams, pertvarkytas į bendrovę su griežta atsakomybe, pavadintą A. Bisdom & Zoon, b.a.a.a. 1929 savininkai įsteigė antrą fabriką Smeltėje. Jis turėjo naujesnius įrengimus, gamino spaustas ir blokuotas lentas įvairioms reikmėms. 75% produkcijos eksportuota į Angliją, likusi – į Vokietiją, Skandinaviją, Italiją, Pietų Ameriką, Pietų Afriką ir kitur. 1930 AB Bisdom & Zoon pajus pardavė J. H. ir A. Broeningams, kurie įmones valdė apie 5 metus. 1931 bendrovė gavo iš Lietuvos banko 5 mln. litų pašalpą. 1935 VII 20 dėl patirtų nuostolių faneros fabrikas likviduotas. Ją perėmė Lietuvos Respublikos žemės ūkio, finansų ir susisiekimo ministerijos. Į bendrovės valdybą paskirti B. Labanauskas, J. Laskauskas ir N. Brandeckeris. Tarpukariu bendrovė naudojo vietos žaliavą – beržą, juodalksnį, eglę, pušį. Gamino trigubo ir didesnio suklijavimo fanerą baldams, plokšteles vidaus įrangai ir lėktuvams, apmušalams, baldams. 1937 Luizės dvare pradėjo veikti nauja faneros lentų gamybos linija, Smeltėje pastatyta nauja lentpjūvė. Tuo metu bendrovėje dirbo apie 650 darbininkų, 1938 – 670 (daugiausia lietuviai). Jų padėtis buvo geresnė nei Didžiojoje Lietuvoje (didesnis atlyginimas, daugiau pašalpų, įvairios lengvatos). 1939 pradžioje kartu su Klaipėdos kraštu Lietuva neteko 99,2% visos faneros pramonės. Bendrovę perėmė vokiečių karinė administracija, gamyba sukarinta.

L: Lašas V., Pupšys V. Klaipėdos medienos istorijos puslapiai. Klaipeda, 1998.

Iliustracija: Klaipėdos faneros fabrikas / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas“, 1933