lentpjūvė

leñtpjūvė, įmonė rąstams pjauti. Mažojoje Lietuvoje lentpjūvių buvo gausu, nes prekyba mediena buvo viena pagrindinių krašto ekonomikos šakų. Pirmosios vėjinės olandiško tipo lentpjūvės Mažojoje Lietuvoje atsirado XVIII a.: Karaliaučiuje pirmoji pradėjo veikti 1740, Klaipėdoje 1759 (Heinrich Roerdansz und Beerbohm). Klaipėdos lentpjuvių savininkai 1772 susivienijo, įsirengė bendrą medienos uostą ir įsipareigojo tiekti tik kokybiškus gaminius. 1779 Klaipėdoje jau buvo 7 lentpjūvės (po 2 – firmų Roerdansz und Beerbohm bei Johann und Henry Simpson, po 1 – Thomas und John Ogilvie, Samuel Schulz bei Ludwig Simpson). Plečiantis prekybai mediena, lentpjuvių daugėjo. Jos kūrėsi prie vandens telkinių (Mažojoje Lietuvoje pagrindinė medienos prekybos arterija buvo Nemunas), didelių miško masyvų, uostamiesčiuose. 1819 Klaipėdos apskrityje buvo 49 įvairaus tipo lentpjūvės Nuo XIX a. vidurio vėjines ir kitas lentpjūves imta keisti garinėmis (1840 Johnas Masonas įsteigė pirmą garinę lentpjuvę Klaipėdoje). Iki Pirmojo pasaulinio karo daug lentpjūvių buvo Karaliaučiuje, Klaipėdoje, Rusnėje, Tilžėje, pavienės stambios įmonės veikė Ragainėje, Šilutėje, Tepliavoje, Viešvilėje (AB Medžio pramonė) ir kitos. 1908 Tilžės priemiesčiuose buvo 15 lentpjūvių, 1913 Klaipėdoje (palei marių protakos pakrantę ir abiejuose Danės krantuose) – 31 garinė lentpjūvė su 68 gateriais, Karaliaučiuje – 14 lentpjūvių su 41 gateriu, Rusnėje – 6 lentpjūvės. Per ūkinius metus 1 gateris (per 8 val. darbo dieną) galėjo apdirbti 2500–3000 m³ apvaliosios medienos. Klaipėdos lentpjūvės per metus perdirbdavo vidutiniškai 400 000 m³ medienos. Prie Gilijos Skiepuose, Naujuosiuose Lapynuose ir Kryžionuose veikė po 1 lentpjūvę, kuriose perdirbdavo medieną, atplukdytą Nemunu ir Gilija iš Didžiosios Lietuvos ir Gudijos. Po 1918 šis importas nutrūko, mediena aprūpindavo Rytprūsių miškai. Dar 2 lentpjūvės veikė Mėtežerynuose, 2 Skaisgiriuose, po 1 Kaukėnuose ir Kainininkuose. XX a. pirmoje pusėje žymiausios Klaipėdos lentpjūvės buvo J. G. Gerlach, Holzwerke Alfred Ehmer & Co. AG, E. Appelhagen AG, Aisik Eilberg, Gebr. Jawschitz, Balticum ir kitos, Šilutėje – Otto Kolitz AG. Mažosios Lietuvos lentpjūvės gamino įvairios pjautinės medienos statybos pramonei, laivų ir vagonų statybos pramonei, baldų pramonei ir kitkam. Po Pirmojo pasaulinio karo nutrūkus medienos tiekimui Nemunu, Mažosios Lietuvos lentpjūvių pramonė smuko, dėl žaliavos stygiaus užsidarė dalis įmonių. 1925 pavasarį Klaipėdoje iš 60 gaterių visu pajėgumu dirbo tik 8. Dalį Klaipėdos lentpjūvių 1930 suvienijo akcinė bendrovė Klaipėdos medžio sindikatas. 1937 Klaipėdos krašte buvo 18 lentpjūvių, iš jų 7 – Klaipėdoje. Tais metais krašto lentpjūvės pagamino produkcijos už 13,9 mln. Lt.

Julius Žukas

Iliustracija: Gailiaus lentpjūvė Šilutėje, 1941 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Dviejų gaterių lentpjūvė, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Mėtežerynų, Pakalnės apskritis, lentpjūvė, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Klaipėdos miesto lentpjūvė, iki 1944 / Iš MLEA