laivų statyba

laiv statýba, pramonės šaka, turinti senas tradicijas Baltijos pajūryje. Skandinavų ir vokiečių šaltiniai mini kuršių bei sembų laivus. Dėl Kryžiuočių ordino kovų su žemaičiais ir lietuviais laivų statybai Klaipėdoje ir apylinkėse nebuvo sąlygų: nuolatiniai antpuoliai, griovimai ir deginimai paralyžiavo ūkinę ir prekybinę veiklą. 1475 ir 1489 privilegijos Klaipėdos miestiečiams leido statyti ir turėti savo laivus, bet tikslių duomenų apie jūrinių laivų statybą Ordino laikotarpiu neliko. Iš rašytinių ir archeologinių šaltinių galima spėti, kad 1517–1521 mieste buvo laivų statybos vieta, bet pirma patikima žinia apie jūrinio laivo pastatymą Klaipėdoje paskelbta 1549. Klaipėdoje 1580 pastatytas per 500 t talpos burlaivis, gabenęs krovinius ir į Ispaniją. Netrukus Prūsijos valdžia uždraudė (gindama Karaliaučiaus pirklių interesus) klaipėdiečiams statyti jūrinius laivus. Šis draudimas su trumpomis pertraukomis galiojo iki XVII a. vidurio. Ir vėliau laivų statyba Klaipėdoje buvo vangi, miesto prekyba bei laivininkystė atgydavo ir klestėdavo beveik tik per karus, blokadas ir kita. XVII–XVIII a. Klaipėdoje dažnai tebūdavo vienas kitas laivų statybos meistras, tik retkarčiais gaudavęs didesnį užsakymą. Klestėjimo metais turtingiausi pirkliai samdydavo iš svetur 1aivų statybos dailides, ir verslas pagyvėdavo. 1689 Klaipėdoje buvo pastatyti net 3 jūriniai burlaiviai (didžiausias – apie 240 t talpos), bet paskui vėl stojo merdėjimo laikotarpis. Tik apie 1770 (po JAV Nepriklausomybės karo) prasidėjo naujas pakilimas, prie jo nemažai prisidėjo atvykėliai iš Anglijos ir Škotijos. 1770–1783 Klaipėdoje pastatyti 9 jūriniai laivai (1767 mieste buvo 1, 1783 – 5 laivų statybos meistrai). Nors Karaliaučiaus laivų statytojai atkakliai priešinosi, 1786 Klaipėdoje įsteigtas 1aivų statybos dailidžių cechas. Klaipėdiečiai tuomet statė didžiausius visoje Prūsijoje laivus: jų vidutinė talpa buvo apie 409 t (statytų Karaliaučiuje – 282 t, Piliavoje – 141 t). Paskui visą dešimtmetį truko nuosmukis, kurį trumpam pakeitė 1794–1798 pakilimas (pastatyta 13 laivų). Ilgą laiką 1aivų statyba buvo vangi ir Karaliaučiuje, nes čia buvo stipri Dancigo, vėliau – olandų pirklių bei laivininkų konkurencija. Karaliaučiuje laivų statyba suaktyvėjo XVIII a. II pusėje. 1781 miestas išnuomojo prie Priegliaus 10 sklypų laivų statykloms įrengti. 1778–1782 ten pastatyti 65 laivai (tarp jų 36 patrankų fregata). 1801 Karaliaučiuje pastatyta 20 laivų (didžiausias – trijų denių apie 1600 t talpos laivas). Vėliau laivų statyba čia vėl smuko. XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje Klaipėdos žemėlapyje laivų statyklos žymėtos Danės upės dešiniajame krante. 1840 čia veikė 4 statyklos. 1855–1866 miesto statyklos pastatė 52 laivus (vien 1863–1865 net 17 didelių burlaivių, iš viso apie 9400 t talpos). Tai buvo Klaipėdos laivų statybos klestėjimo laikotarpis (1862 mieste dirbo 5 laivų statybos dailidės su 204 pameistriais ir mokiniais). Klaipėdiečiai XIX a. I pusėje statė mažesnius nei XVIII a. laivus: dominavo dvistiebiai brigai ir škunos. Vėliau paplito didesni barkai. Žymiausias to meto laivų statybos meistras buvo Behrendas Pieperis (mirė 1877 III 12). 1829–1873 jis pastatė 144 laivus. 1858 IV 8 buvo nuleistas į vandenį 100-asis jo laivas – barkas Behrendas Pieperis. Paminėtini XIX a. Klaipėdos laivų statybos meistrai – Ludwigas Eggertas, E. ir F. Freundtai, H. Lobeckas, Rudolfas J. Ranischas, F. R. Rickeles. H. Lobeckas 1840 I Klaipėdoje pastatė garlaivį Friedrich Wilhelm IV (95 BRT, 50 AG garo mašina). Apie 1868 prasidėjo Klaipėdos burlaivių statyklų žlugimas: vietos laivininkai prarado didelę dalį tradicinių krovinių iš Lietuvos, o jūrų laivyboje įsigalėjo geležiniai garlaiviai. Pirkliai ir laivininkai neturėjo kapitalo finansuoti didelių geležinių 1aivų statybos, o laivų statytojai – lėšų savo įmonėms pertvarkyti. L. Eggertas 1876 pastatė paskutinį Klaipėdos burlaivį. Jūrinių laivų statyba mieste ilgam nutrūko (1900 Klaipėdoje dar buvo vienas dailidė ir 12 pameistrių). 1875 veiklą pradėjo Klaipėdos laivų dailidžių kooperatinė bendrovė. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje Klaipėdoje statyti nedideli ratiniai ir sraigtiniai garlaiviai – uosto buksyrai-vilkikai, upiniai keleiviniai laivai. Juos statė L. Eggertas bei Klaipėdos mašinų fabrikai-laivų statyklos. Be žemės ūkio mašinų gamybos ir remonto (metalo apdirbimo ir mašinų gamybos pramonė), jie remontavo ir 1aivų garo mašinas bei kitą įrangą. Nuo 1877 šie fabrikai pradėjo statyti mažus garlaivius. XIX a. pabaigoje viename jų – Kroll & Eulert (vok. Maschinen- und Schiffbau, Giesserei und Kesselschmiede Kroll & Eulert) – tokių garlaivių statyba tapo pagrindiniu verslu. Jų statyti garlaiviai nebuvo tikri jūriniai laivai. 1898 vieno Vokietijos cemento fabriko užsakymu Kroll & Eulert pastatė 2 didžiausius laivus – 204–207 t talpos krovininius garlaivius kreidai iš Riugeno gabenti. Skirtingai nuo senųjų laivų dailidžių, stačiusių tik medinius laivų korpusus, į kuriuos vėliau buvo įtaisoma garlaivio įranga (L. Eggertas 1872–1873 pastatė du 121 bei 56 BRT talpos sraigtinius garlaivius), mašinų fabrikai – laivų statyklos pastatydavo laivus su visa įranga (1893 pastatytas pirmasis Klaipėdoje geležinis laivas). 1893–1899 Kroll & Eulert nuleido į vandenį apie 40 įvairios paskirties laivų (19 sraigtinių, 5 ratinius garlaivius, 6 transportinius laivus Vokietijos kariniam jūrų laivynui, 5 garinius barkasus ir kita). Mažesnis fabrikas 1893–1899 pastatė 5 mažus vilkikus (trijų korpusai buvo geležiniai). 1897 pakeitusi savininką ši įmonė ėmė sparčiai augti. 1900–1901 abi statyklos pastatė 10 garlaivių ir 3 dideles geležines baržas. Daugumą nuleido į vandenį jau Klaipėdos laivų statykla ir mašinų fabrikas R. Schneideris ir Ko (vok. Memeler Schiffswerft und Maschinenfabrik Schneider & Co). Apie 1904 nebeliko firmos Kroll & Eulert. R. Schneideris ir Ko 1905–06 pastatė keletą vilkikų, porą krovininių baržų, nedidelį specialios paskirties garlaivį. Tuo metu firma tiekė patentuotus laivų siurblius garsioms Ščecino, Dancigo, Bremeno laivų statykloms. 1908 R. Schneideris ir Ko pastatė 4 mažus sraigtinius laivus, gavo pirmuosius užsakymus iš užsienio, bet nuo 1909 kasmet statė tik po 1 (1912 – nė vieno) nedidelį laivą. Apie įmonės veiklą Pirmojo pasaulinio karo metais duomenų nėra, pokariu jos vardas išnyko. Kurį laiką Juodkrantėje veikė mašinų gamybos įmonė – laivų statykla, priklausiusi firmai Stantien & Becker. Laivų statytojas Gustavas Benediktas Fechteris 1869 įsigijo paskutinę Karaliaučiaus medinių laivų statyklą ir bendradarbiaudamas su fabriku Union (metalo apdirbimo ir mašinų gamybos pramonė) pradėjo statyti iš pradžių medinius, vėliau geležinius garlaivius. Fechterio laivų statykla statė nedidelius garlaivius visoms Karaliaučiaus laivininkystės bendrovėms, uosto tarnyboms, Mozūrų ežerams, Reinu, Oderiu, Rusijos upėmis (Dnepru, Volga ir kitomis) plaukiojusius vilkikus. 1912 Fechterio laivų statykla susijungė su Union. Pirmojo pasaulinio karo metais statė karinius žvalgomuosius laivus (vok. Vorpostenbooten), minų tralerius bei vidaus vandenų laivus kariuomenės reikmėms. 1920 rudenį Otto Kuczewskis įkūrė laivų statyklą-mašinų fabriką (vok. Schiffswerft und Maschinenfabrik), jame naudojant elektros suvirinimo įrangą statyti greit gerą vardą pelnę nedideli motorlaiviai bei žemkasės. Fechterio statykla 1920 iš Karinio jūrų laivyno įsigijo plaukiojantį doką, o 1926 susijungė su laivininkystės bendrove Wischke und Reimer. Bankrutavus Union, laivų statyklą perėmė garsi Elbingo laivų statykla Schichau. Antrojo pasaulinio karo metais ją ėmė kontroliuoti (nuo 1942) Vokietijos karinis jūrų laivynas. Modernios jūrinių laivų statybos Klaipėdoje pradžia susijusi su inžinieriaus Pauliaus Lindenau įkurta Lindenau laivų statykla Klaipėdoje (vok. Schiffswerft Memel – Lindenau und Co, Eisen- und Holzschiffbau, Maschinenfabrik und Giesserei). Po Antrojo pasaulinio karo Klaipėdoje įsikūrė laivų statykla Baltija. Įvairaus dydžio upiniai laivai įvairiu laiku statyti Rusnėje, Smalininkuose, Tilžėje, Vėluvoje ir kitose Mažosios Lietuvos vietovėse.

L: Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für die Jahre 1893–1901, 1905–1906, 1908–1913. Memel, 1894–1902, 1906–1907, 1909–1914; Gause F. Geschichte der Stadt Königsberg in Preußen. Bd. II, III. Köln–Weimar–Wien, 1996; Schmelzkopf R. Schiffbau in Memel bis 1945 // Strandgut, 1994/33; Sembritzki J. Geschichte der Königlich-Preußischen See- und Handelsstadt Memel. Memel, 1926; Sembritzki J. Memel im neunzehnten Jahrhundert. Memel, 1902; Tatoris J. Senoji Klaipėda. Vilnius, 1994; Willoweit G. Die Wirtschaftsgeschichte des Memelgebiets. Bd. I, II. Marburg/Lahn, 1969.

Julius Žukas

Iliustracija: Klaipėdos laivų statytojų draugijos statykla Pietų rage. Bareljefas ant Memeler Haus Hamburge / Iš knygos „Baltijos laivų statykla“, sudarytojas Kęstutis Demereckas, 2002

Iliustracija: Taip buvo statomi laivai XVII a. / Iš knygos „Baltijos laivų statykla“, sudarytojas Kęstutis Demereckas, 2002

Iliustracija: Klaipėdoje pastatytas keltas „Smiltynė“ / Iš knygos „Baltijos laivų statykla“, sudarytojas Kęstutis Demereckas, 2002

Iliustracija: Keleivinis laivas „Helgoland“, pastatytas Klaipėdos Lindenau laivų statykloje 1937 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)