metalo apdirbimo ir mašinų gamybos pramonė

metãlo apdirbmo ir mašnų gamýbos prãmonė Mažojoje Lietuvoje atsirado dėl anglų žinių ir patyrimo. Charles Hughes iš Birmingamo 1826 Karaliaučiuje įsteigė ketaus dirbinių fabriką. 1828 Karaliaučiuje pradėjo veikti geležies liejykla Union Gießerei, 1830 – Leopold Steinfurt mašinų fabrikas, 1838 – geležies liejykla Vulkan (pastarojoje iš 80 darbininkų 9 buvo anglai). Union ilgainiui tapo vienu didžiausių Rytprūsių fabrikų. XIX a. viduryje ten gaminta garo ir laivų mašinos, garo katilai, volai, siurbliai, įrengimai alaus darykloms bei pieninėms ir kita, o 1855 pradėta statyti garlaivius ir (vienas iš pirmųjų Vokietijoje) garvežius: 1875 pagamintas 100-asis, 1891 – 1000-asis garvežys. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje Union t. p. statė ir gamino laivus-šaldytuvus, žemkases, tiltus ir kita, jame dirbo apie 1000 žmonių. L. Steinfurt 1833 pagamino pirmąją garo mašiną Karaliaučiuje. Jo įmonė statė sandėlius, transporto įrenginius, tramvajaus vagonus ir kita. Ilgainiui pagrindiniu gaminiu tapo geležinkelio vagonai (1899 pagamintas 10 000-asis prekinis vagonas), firma pavadinta Waggonfabrik L.Steinfurt. Apie 1872 įkurtas AB Karaliaučiaus mašinų fabrikas (vok. Königsberger Maschinenfabrik AG ), daugiausia gaminęs žemės ūkio mašinas. Maždaug 1897 Karaliaučiuje pradėjo veikti dviračių fabrikas, kuris gamino Baltia markės dviračius (JAV technikos skverbimosi į Rytprūsius pirmas pavyzdys). 1840 Johnas Masonas įkūrė Klaipėdoje metalo apdirbimo įmonę, kurią sudarė garinė kalvė, grandinių bei mašinų fabrikai ir liejykla. Ši įmonė 1852 sudegė. 1850 Klaipėdoje (Pietiniame rage) įkurta mašinų gamybos įmonė-geležies liejykla Young & Co. 1863 Klaipėdoje atsirado antra mašinų gamybos įmonė. Iš pradžių abu fabrikai gamino daugiausia žemės ūkio mašinas ir padargus (1868 pagamino 14 kuliamųjų, 50 kertamųjų, 3 vėtykles, 5 volus, apie 400 plūgų ir kita, sunaudota 165 t ketaus bei 80 t geležies). Dalis produkcijos realizuota užsienyje (t. y. Didžiojoje Lietuvoje). Kiek vėliau pradėta gaminti nedidelius garlaivius ( laivų statyba). Juodkrantėje nuosavą mašinų gamybos įmonę įsteigė gintaro gavybos firma Stantien&Becker. XIX a. pabaigoje Klaipėdos mašinų gamybos 2 fabrikai gamino ir remontavo nedidelius garlaivius, baržas, sraigtus, garo mašinas, lokomobilius, įrengimus lentpjūvėms, tiltų konstrukcijas, kranus, įvairias žemės ūkio mašinas ir kita. XX a. pradžioje fabrikas Kroll & Eulert uždarytas, liko tik Schiffs- und Maschinenbau- Anstalt R.Schneider & Co. Vėluvoje 1850 įkurta Eisengiesserei, Maschinenfabrik und Kesselschmiede Ruhnau gamino stacionarius bei savaeigius lokomobilius (4–150 AG), garo katilus, tiltų konstrukcijas ir kita. Fabrike dirbo apie 150 darbininkų, po Pirmojo pasaulinio karo jis gamino ir žemės ūkio mašinas. Apie 1930 ši įmonė nutraukė veiklą. 1908 Vėluvoje ėmė veikti Maschinenfabrik Theodor Thomas: įmonėje dirbo 60–80 žmonių, gaminti bulvių šutintuvai, bulvių plovimo mašinos, kultivatoriai, akėčios ir kita. Apie 1925 gamyba nutraukta, apsiribota remonto darbais. 1860 Gumbinės apskrityje įsteigta geležies liejykla, kuri 1917 virto Vereinigte Maschinenfabrik AG – didžiausiu žemės ūkio mašinų fabriku Rytprūsiuose. Metalo apdirbimo ir mašinų gamybos pramonės įmonės XIX a. pabaigoje veikė Pilkalnyje, Ragainėje (Maschinenfabrik Gebr. Kreide), Stalupėnuose, Tilžėje ir kitur. Po Pirmojo pasaulinio karo Hugo Stines įkūrė Ostpreußische Maschinengesellschaft m.b.H., 1921 prie jos prijungė Rytprūsių ūkininkų dar 1899 įkurtą žemės ūkio mašinų didelę įmonę ir įsteigė Odinwerk-Maschinenfabrik und Gießerei. Ši įmonė tapo viena didžiausių šios rūšies fabrikų visoje Rytų Vokietijoje. 1919 Karaliaučiuje ėmė veikti automobilių kėbulų fabrikas. 100 metų jubiliejų šventęs Steinfurt vagonų fabrikas 1930 sausį pagamino 30 000-ąjį geležinkelių vagoną. Tuomet bankrutavo pasaulinės ekonominės krizės neatlaikęs Union. Nedidelę tos įmonės dalį – laivų statyklą (buv. Fechterio) bei mašinų gamybos ir plieno gaminių cechus – perėmė Elbingo laivų statykla Schichau. Didžioji dalis Union nutraukė gamybą, mašinos ir įrengimai išparduoti, firmos vardas išbrauktas. Po Pirmojo pasaulinio karo stambiausia įmonė Klaipėdoje tapo Lindenau laivų statykla. 1918 įkurtas Waggonfabrik Memel. 1921 įkurta komanditinė bendrovė Memag, 1923 tapusi akcine bendrove. Pagrindinis kompanionas ir steigėjas – Tilžės pirklys Richardas Dannackeris nuo 1926 vasaros savarankiškai tęsė verslą. Gamyba buvo nedidelė, apie 1930 firma nutraukė veiklą. 1925 įkurtas Klaipėdos krašto vinių fabrikas (vok. Memelländische Nagelfabrik AG ), kuris gamino vinis, grandines ir kitus valcuotos vielos gaminius. Bendrovės steigėjai: Klaipėdos pirklys Erich Liedtke, Dovas Lazeris ir kiti, jos pagrindinis kapitalas išaugo nuo 126 000 iki 378 tūkst. Litų. Žemaitkiemiuose įsikūrusios įmonės (kontora buvo Klaipėdoje) metinė apyvarta viršydavo 1 mln. Litų. Sėkmingiausiais 1930 ūkiniais metais gautas beveik 143 000 Lt pelnas. 1933 rugpjūtį bendrovė pradėta likviduoti. Dalis akcininkų 1934 įsteigė AB Šiaurės Rytų geležies ir vielos gaminių fabriką (vok. Nordöstliche Eisen- und Drahtwarenfabrik AG in Memel). Pagrindinis kapitalas sudarė 100 000 Lt, apyvarta ir pelnas buvo nedideli (1936 parduota geležies ir vielos gaminių už 89 500 Lt, gauta 8300 Lt pelno). Tada E.Liedtke įkūrė grandinių fabriką (Kettenfabrik Erich Liedtke), kuris grandines ir kitus smulkius geležies dirbinius gamino ir Antrojo pasaulinio karo metais. Apie 1920–30 Klaipėdoje veikė Maxo Henningo, brolių Preikšaičių (Gebr. Preukschat) įmonės, 1928–1938 – įmonė Memeler Eisenwarenindustrie, AG, apie 1930 – Alfred Wilson plieno skardos radiatorių fabrikas su geležies ir plieno liejykla, presuotų bei štampuotų gaminių dirbtuve ir kita. Trumpiau ar ilgiau Klaipėdoje 1920–30 veikė bendrovės Ama, Glückauf, Memelländische Maschinenfabrik u. Eisengießerei, e.G.m.b.H., brolių Gamzų vielos ir vinių fabrikas (vok. Draht- und Nagelfabrik S. u. M.Gamsa), Metalit b.s.s.a. (vienas reikalų vedėjų buvo ir Ernestas Galvanauskas), Ferrum (vadovavo S. Gamza, ši bendrovė 1937 balandį perėmė bendrovę Metalit), Metalurgia.

Julius Žukas

Iliustracija: Žemės ūkio padargai pagaminti Rytprūsių mašinų gamybos fabrikuose: dviejų noragų plūgas su verstuvu, XX a. vidurys / Iš MLEA

Iliustracija: Rytprūsių mašinų gamybos fabrike pagamintas pašarų smulkintuvas, XX a. vidurys / Iš MLEA

Iliustracija: Rytprūsių mašinų gamybos fabrike pagaminta javų kuliamoji, XX a. vidurys / Iš MLEA