„Union“

„Union“, trąš fãbrikas Klaipėdoje, prie Danės upės, netoli geležinkelio tilto veikusi įmonė. Nedidelis bendrovės A.Scharfenorth & Co kaulų, klijų ir chemijos produktų fabrikas buvo pastatytas 1869. Jį 1872 įsigijusi Szczecino bendrovė Union pavertė modernia įmone. 1873 pastatė sieros rūgšties ir superfosfato gamybos įrenginius. Tais pačiais metais pagamino 740 t superfosfato, 1894 – 12,4 tūkst. t trąšų ir 57 tūkst. t sieros rūgšties. Gamybai reikalingas žaliavas (fosfatus, sieros rūgštį, amonį ir kita) gabeno iš JAV, Australijos, Indijos, Ispanijos ir kitų šalių. „Union“ trąšų fabriko produkcija daugiausia buvo skirta vietinei rinkai: trąšos buvo parduodamos Klaipėdos krašte ir kitose Rytų Prūsijos vietovėse bei gretimose Rusijos imperijos apskrityse. Nepaisant žaliavos pristatymo kainų ir užsienio konkurencijos (su pigia produkcija į Rytų Prūsijos rinką brovėsi Belgijos, Olandijos, Anglijos trąšų gamintojai), „Union“ trąšų fabrikas dirbo pelningai. 1897 įsteigtas naujas sieros rūgšties gamybos cechas. 1899 „Union“ trąšų fabrikas rekonstruotas. 1899–1900 metinė produkcija sudarė apie 36, 1902 – 34,2 tūkst. t trąšų. 1900 ir 1912 nukentėjo nuo gaisrų. 1906 rekonstruotas ir išplėstas sieros rūgšties cechas. 1913 pastatyti fabriko sandėliai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą įmonėje dirbo apie 300 darbininkų, metinė produkcija buvo 64 tūkst. t superfosfato, 34 tūkst. t amonio superfosfato ir 2,5 tūkst. t tomamilčių. 1928 modernizuotas. Įmonei priklausė apie 20 pastatų, teritorija užėmė 123 tūkst. m² (400 m Danės krantinės). Kadangi upe buvo vežiojami turistai, ant kranto stovinčių statinių architektūrai buvo skiriama daugiau dėmesio. Prie upės stovėjo gražus raudonų plytų pastatas laiptuotu frontonu, šalia jo – 7 suglausti fachverkiniai sandėliai, galais atgręžti į upės pusę; jie užstojo neišvaizdų gamybinį kiemą su 7 aukštais fachverkiniais bokštiniais rezervuarais, kuriuose krentančio vandens srovėmis buvo atšaldomos sieros dujos. 30 m aukščio ir 5 m skersmens bokštai iš vidaus apdailinti švino lakštais. Fabrikas turėjo 65 m kaminą. Kiti pastatai buvo žemesni mūriniai arba fachverkiniai. „Union“ trąšų fabrikas bėgiais buvo sujungtas su Klaipėdos pramoniniu geležinkeliu.

L: Tatoris J. Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų. V., 1994; Žukas J. Stambiosios pramonės atsiradimas Klaipėdos krašte (XIX amžiaus pabaiga–XX amžiaus pradžia) // Lietuvos istorijos studijos, t. 19. 2007.