Viešvilės popieriaus malūnas
Viešvils põpieriaus malnas, nuo 1815 Riedelsbergo popieriaus fabrikas, popieriaus gamybos įmonė Viešvilėje. Buvo įsikūręs Riedelsbergo dvaro pastate (pastatytas apie 1767). Savininkai Riedeliai. Nuo 1786 malūną valdė Friedrichas Augustas Riedelis. Iš senų skudurų ir makulatūros čia buvo gaminamas popierius. Iš pradžių trūko žaliavų ir kapitalo (malūnas turėjo teisę rinkti makulatūrą tik Klaipėdos ir Tilžės apylinkėse). Įmonei vadovauti dvaro savininkas Johannas Friedrichas Domhardtas pakvietė popieriaus gamybos žinovą Karlą Ludwigą Ziezerį. 1793 pastarojo duktė ištekėjo už F. A. Riedelio, kuriam mirus įmonę perėmė dešimtasis jo sūnus Friedrichas Edmundas, t. p. popieriaus gamybos meistras. Apie 1842 vedęs Viešvilės dvarininkaitę Mathildą Cautius pagerino materialinę padėtį ir sėkmingai varžėsi su kitais konkurentais. 1800 Viešvilės popieriaus malūnas pagamino popieriaus už 4280, 1805 – už 7000 talerių. Pagal šį rodiklį Viešvilė buvo trečia tarp Rytprūsių popieriaus fabrikų. Popierių malūnas tiekė Tilžei, Klaipėdai ir Mažosios Lietuvos šiaurinės dalies kitoms gyvenvietėms. Apie 1/7 popieriaus buvo išvežama į Didžiąją Lietuvą ir kitus kraštus. Po napoleonmečio gamybos apimtys sumažėjo. 1843 pradėjus veikti Tilžės popieriaus fabrikui, Riedelsbergo popieriaus fabrikas įsigijo naujos technikos ir gamino kokybišką rašomąjį, spaudos bei vyniojamąjį popierių. Turėjo 5 holenderius (malūnus plaušinėms medžiagoms malti), 1 juostinio popieriaus mašiną bei garo variklį. Dirbo 15–20 žmonių. 1870 mirė fabriko savininkas F. E. Riedelis. Našlė M. Cautius 1885 paveldėjo didijį Viešvilės dvarą, malūnas kurį laiką buvo apleistas. Gamybai tapus nuostolinga 1885 Riedeliai popieriaus fabriką likvidavo. 1792–1847 F. E. Riedelis turėjo popieriaus krautuvę Tilžėje, manoma, kad joje prekiauta ir knygomis.
Dar skaitykite popieriaus malūnai.
L: Kaunas D. Mažosios Lietuvos knygynai. V. 1992; Kaunas D. Mažosios Lietuvos knyga. V., 1996.
Iliustracija: Viešvilės upelis ir buvusio malūno užtvanka, 2002