Viešvilė

Viešvil (vok. Wischwill), bažnytkaimis netoli Nemuno, abipus Viešvilės upelio, 31 km į rytus nuo Tilžės. Įsikūrė prie Panemune ėjusio prekybos kelio iš Vilniaus į Karaliaučių. Jau XVI a. tapo pasienio prekybos punktu. 1514 paminėta, kad Werneris Schwabė Viešvilėje įsigijo Dawtfynui anksčiau priklausiusią karčemą; su jos naujojo savininko pavarde siejamas ir vėliau prie karčemos susiformavusios gyvenvietės pavadinimas (XVI–XVII a. kartografiniuose šaltiniuose ji vadinama Schwabe, Schwaben). Tradiciškai teigiama, kad jau 1517 (1917 Viešvilės parapija minėjo 400 metų jubiliejų) Viešvilėje buvo įrengta medinė bažnyčia, kurią esą sugriovė žemaičiai, tačiau dėl šios datos patikimumo abejojama; 1556 pastatyta antroji bažnyčia. 1540 Ragainės valsčiaus mokesčių mokėtojų sąrašuose vietovėje Wischwylffen, Wischswilffun villa (kaimas) paminėtas 21 sodybos savininkas, 8 dalininkai, 3 lažininkai. 1546 VII 22 datuojamas seniausias Viešvilės bajoriškojo dvaro žemės įsigijimo dokumentas.1558 Viešvilė paminėta Martyno Mažvydo laiške. 1658 įsiveržę totoriai sudegino kaimą, bažnyčią, kunigo namą ir mokyklą (tai pirmasis jos paminėjimas; 1578 Ragainės valsčiaus revizijos ataskaitoje Viešvilės mokykla dar neminima; dar skaitykite Viešvilės mokyklos), daugumą Viešvilės šeimų išsivarė į nelaisvę. 1565 vietoj sudegintos pastatyta nauja medinė bažnyčia su bokštu, po 1661 buvo atstatoma, 1734–1737 statoma nauja mūrinė su mediniu bokštu (pašventinta 1737 antrąją Advento dieną), 1808 ji sudegė nuo žaibo, vėliau atstatyta, 1895 X 13 pašventintas pristatytas bokštas. 1730 Viešvilėje pastatytas odų fabrikas. 1736 Kasikėnų domenų valsčiui priklausiusiame kaime paminėta 14 lietuviškai kalbančių valstiečių šeimų. 1757, per Septynerių metų karą, įsiveržus Rusijos armijai kaimas ir dvaras buvo nusiaubti ir sudeginti kazokų. Po karo Viešvilės dvaro savininkas (nuo 1744) Johannas Friedrichas von Domhardtas pradėjo intensyviai plėtoti pramonę: XVIII a. pabaigoje Viešvilėje veikė vandens malūnas, keli vėjo malūnai, milo vėlykla, aliejaus spaudykla, lentpjūvė, popieriaus fabrikas (Viešvilės popieriaus malūnas; įkurtas 1767, nuo 1815 vadintas Riedelsberg), vario kalykla. 1785 Viešvilė (Wischwill, liet. vadinta Weszwilwens) minėta kaip Įsruties apskrities Kasikėnų valsčiaus bajoriškasis dvaras (jam tuo metu dar priklausė Leipgirių bajoriškasis kaimas su 4 ugniakurais ir 1650 įsigyta Pagulbinių kulmiškoji valda su 2 ugniakurais) ir bažnytkaimis su 64 ugniakurais. XIX a. Ragainės apskrityje atitinkamai suformuotos dvaro apygarda (1852 joje buvo 526, 1885 – 533 gyventojai, 1905 – 75 gyvenamieji namai, 847 gyventojai, iš jų 36 katalikai, 96 lietuviai) ir kaimo bendruomenė (1852 buvo 446, 1885 – 517 gyventojų, 1905 – 49 gyvenamieji namai, 540 gyventojų, iš jų 7 katalikai, 45 lietuviai). 1874 Viešvilė tapo valsčiaus centru. 1900–1903 Viešvilės bajoriškasis dvaras, kuris XIX a. pabaigoje, įskaitant Leipgirių palivarką, valdė 1741,1 ha žemės, buvo likviduotas; dvaro rūmuose valstybės iždas įrengė vyriausiosios girininkijos būstinę. Viešvilės dvaro apygarda buvo panaikinta, jos teritorijos didžioji dalis prijungta prie kaimo bendruomenės. 1910 pastarojoje buvo 1528, 1925 – 1410 gyventojų. Naujai įsteigtoje Viešvilės vyriausiosios girininkijos dvaro apygardoje 1910 buvo 59, 1925 – 41 gyventojas. 1863 netoli Viešvilės pastatyta katalikų bažnyčia. 1867 vasarą kaimas nukentėjo nuo gaisro. 1868–1872 pro Viešvilę nutiestas plentas iš Smalininkų į Mikytus, 1902 VIII 12 iš Smalininkų į Pagėgius pro Viešvilę pirmąsyk pravažiavo traukinys naujai nutiesta siaurojo geležinkelio linija (įrengta stotis). 1883 gegužę atidaryta Wilhelmo Elferto spaustuvė ir knygrišykla (veikė trumpai), 1900 pastatytas valsčiaus teismo ir kalėjimo, 1903 – naujas mokyklos pastatas, po 1903 įrengta pašto stotis. 1910 įsteigta ugniagesių, 1911 – bitininkų draugija. Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915 I 25–27, įsiveržusi Rusijos kariuomenė išgabeno ir ištrėmė už Volgos apie 420 Viešvilės gyventojų; daugelis jų nebegrįžo. 1915 II 13 kaimą atsiėmė Vokietijos pajėgos. Tarpukariu Viešvilėje dirbo policijos stotis, muitinė ir pasienio policijos postas, garlaivių prieplauka, elektrinė, veikė vyrų giedotojų draugija, Lietuvos šaulių sąjungos 27-asis būrys, „Santaros“ draugijos skyrius. 1932 įsteigta privati pradinė mokykla lietuvių dėstomąja kalba. 1920–1939 priklausė Pagėgių, 1939–1944 – Tilžės-Ragainės apskričiai.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Viešvilės muitinės tarnautojai, 1929 / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas 1430–1930“, 1933

Iliustracija: Viešvilės didžiausias mūrinis pastatas – buvę teismo rūmai, 1995

Iliustracija: Viešvilės teismo pastato portalas, 2002

Iliustracija: Gyvenamojo namo fasadas su mansarda, 2002

Iliustracija: Mokyklos langas, 2002

Iliustracija: Viešvilės mediniai gyvenamieji namai, 2002

Iliustracija: Viešvilės mokyklos muziejaus eksponatai, 2002

Iliustracija: Viešvilės mokyklos muziejaus eksponatai, 2002

Iliustracija: Viešvilės mokyklos muziejaus eksponatai, 2002