popieriaus malūnai
põpieriaus malnai. Karaliaučiaus popieriaus įmonę įsteigė Ordino veikėjai, norėję popieriumi aprūpinti raštinę. Vėliau Prūsijos kunigaikštis malūną nuomodavo. Nuomininkai dėl didelių mokesčių ir prastos popieriaus kokybės dažnai bankrutuodavo; 1596 įmonė likviduota. Trutenau popieriaus malūną (12 km į šiaurę nuo Karaliaučiaus) įsteigė Chr. Heinrichas. 1720 jį perėmė G. H. Putzas, kuris gamino 11 rūšių popierių, kuris buvo naudojamas krašto spaustuvių ir raštinių reikmėms. 1775 įmonę perėmus J. J. Kanteriui gamyba dar išplėsta: įsigyta naujų įrenginių, dirbo apie 40 žmonių. XVIII a. pabaigoje pagal gamybą Trutenau įmonė tapo viena stambiausių Prūsijoje: 1792–1802 per metus pagamindavo 6 rūšių popieriaus 4855 rėzas. Didelę paklausą turėjo kartonas; jo per metus gaminta 16 500 rėzų; jis eksportuotas į Austriją, Prancūziją ir kitur. Čia pirmą kartą Prūsijoje vandens malūno ratus pakeitė garo variklis. Karbiuose (Šventapilės apskritis) popieriaus malūnas įkurtas 1690 V 27. Pirmasis jį nuomojo George Bruderleinas, vėliau valdytojai keitėsi. Turėta sunkumų dėl žaliavos įsigijimo, nes malūnai konkuravo vienas su kitu. Pvz., malūno Ludwigsorte (įkurtas 1597) savininkas turėjo 1623 VII 19 privilegiją supirkinėti žaliavą Karaliaučiuje, Balgoje, Brandenburge bei Ylavoje; jis nenorėjo pripažinti kitų malūnų teisių jos įsigyti, nors 1747 II 24 Karaliaučiaus vyriausybė tokias teises oficialiai suteikė ir kitiems. Malūną reikėjo dažnai remontuoti (jis stovėjo šalia užtvankos, vanduo kenkė mediniams įrenginiams). 1717 pagilinta upės vaga, 1721 įrengti atviri šliuzai. 1722–1732 nuomojo Johann Schorell (Šorelis). 1739 teko keisti visą įrangą. Didelių nuostolių padarė 1762 pavasario potvyniai. Popieriaus malūno nuomotojai turėjo skirti daug lėšų ir užtvankos remontui. 1780 malūnas nebeveikė. 1734 VII 30 įkurtas popieriaus malūnas Kiautuose (Romintoje). Steigėjo Ludwigo Zieferio sūnus mokėsi popieriaus gamybos Viešvilėje, vedė tenykščio fabrikanto dukterį Wilhelmine Luise Riedel. Romintos popieriaus vandens ženklai buvo raidės Z ir R. Ten gaminta apie 3500–4000 rėzų popieriaus per metus; produkcija tiekta į raštines, paštą, prekybininkams, knygrišiams, t. p. į karaliaus kanceliariją Berlyne. Plėsdami gamybą Zieseriai 1785 įsteigė Kiautuose antrąjį popieriaus malūną. 1871 šis bankrutavo, vėliau verslas atgaivintas, veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Popierius gamintas iš makulatūros, atvežtos surinkėjų. XVIII a. Viešvilėje popieriaus malūną įsteigė Zieserių žentas F. A. Riedelis, kurio palikuonys valdė šią įmonę. Sėkmingai veiklai trukdė arši konkurencija ir žaliavos stygius, todėl Viešvilės popieriaus malūnas negalėjo prilygti kitiems pagal gamybą. Popieriaus gaminimo senovinį procesą sudarė daug etapų. Skudurų rinkėjai suveždavo žaliavą. Skudurai būdavo rūšiuojami, valomi, pjaustomi ir minkštinami. Pameistriai dideliais variniais sietais liedavo lapus (norint išlieti lygius lapus reikėjo didelio meistriškumo). Moterys peiliais iškrapštydavo susidariusius gumbus ir plaušus.Tada lapas dėtas ant veltinio, ant jo viršaus kloti kiti. Surinkus 181 lapą pluoštas būdavo dedamas po presu ir suspaudžiamas; po to popieriaus lapai džiovinti, lyginti.
L: Steinke H. Die Papier- und Zellstoff-Fabrik „Feldmühle – Werk Sackheim“; Guttzeit E. J. Die Papiermühle in Carben // Der redliche Ostpreuße. 21 Jhg. Leer. 1970; Busch F. Meiler, Eisenhammer und Papiermühle im Kreis Goldap um 1600 // Der redliche Ostpreuße. Leer. 1984; Jenkner G. Von Alt Passarge bis Zinten. Leer, 2002; Rohtz H. Ospreußische Papierfabrikation. Stallupönen.
Iliustracija: Skudurų grūdimo mašina popieriaus malūne, 1767 / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996
Iliustracija: Popieriaus gamyba, 1662 / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996.
Iliustracija: Vandenženklis su Prūsijos aru ir meistro Georgo Gabrieliaus Schumanno, dirbusio Griundsherdo popieriaus dirbtuvėse nuo 1771, inicialais / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų, parengė Jolanta Mažeikaitė
Iliustracija: Dviejų karūnų vandenženklis, kokį naudojo Trutenau (Rytprūsiai) popieriaus meistras Johannas Augustas Leberechtas Kefestenas, 1662 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų, parengė Jolanta Mažeikaitė