popierius

põpierius pradėtas naudoti XV a., Vakarų Europoje išradus spaudą bei popieriaus gamybos būdus. Nuo 1230 krašte įsikūręs Kryžiuočių ordinas savo raštams naudojo pergamentą, tik XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje imta naudoti atvežtinį popierių. Jo prireikė gausėjusioms raštinėms. Mažojoje Lietuvoje popierių imta gaminti 1524 (įkūrus spaustuvę), bet vietinio popieriaus nepakako, todėl jis buvo įvežamas iš Vakarų Europos sausumos keliais bei per Nyderlandų ir Lübecko uostus. Pvz., Klaipėdos uoste 1670 buvo iškrauta 52 baltojo ir 14 pilkojo popieriaus rėzų (rėza (pokas) – 500 lapų arba 5,29 kg), 1671 – 179 ir 57, 1672 – 38 ir 10, 1673 – 10 ir 0, 1682 – 21 ir 32. Popieriaus paklausa skatino ir vietinę jo gamybą. 1540–41 Prūsijos valdžia nupirko 229 rėzas popieriaus, iš jų 67 vietinio, 1548 – 114 ir 5, 1554 – 159 ir 15, 1571 – 372 ir 0, 1593 – 564 ir 161, 1601 – 592 ir 243, 1621 – 564 ir 80, 1635 – 449 ir 374. Vietoje buvo pasigaminama apie 1/5 viso reikalingo popieriaus. Jis gamintas popieriaus malūnuose, kaip žaliavą naudojant skudurus. Tokį atliekų virsmą 1685 apdainavo karaliaučionis poetas Michaelis Kongehlis savo eilėraštyje Papier [Popierius]. Malūnai savo gaminius žymėdavo vandens ženklais. Mažojoje Lietuvoje popieriaus malūnai veikė: Karaliaučiuje (1524–1596), Trutenau (1666–1858?), du Kiautuose (1734–1940 ir 1785–1919), Finkuose (Ylavos apskritis; minėtas nuo 1747), Viešvilėje (1768?–1885) ir kitur. Patobulinus popieriaus gamybos technologiją XIX a. pradėti statyti popieriaus fabrikai nukonkuravo senuosius malūnus. Popierių imta gaminti iš makulatūros, popiermalkių (iš jų išgaunant celiuliozę). 1843 pradėjo veikti popieriaus fabrikas Tilžėje, 1896 – Karaliaučiuje, 1900 – Klaipėdoje, 1905 – dar du Karaliaučiuje, 1911 – Ragainėje. XX a. pradžioje Mažojoje Lietuvoje gamintas kartonas (iš rudo popieriaus), laikraštinis, vyniojamasis, spaudos, rašomasis, cigaretinis ir kitoks popierius. Spaudos popieriui pagal gamybą teko 3–4 vieta. Pagrindiniai vartotojai buvo prekybininkai (naudoję popierių prekėms pakuoti, cigaretėms ir kita), spaustuvės, raštinės. Popierius nebuvo aukštos kokybės (palyginti su Vakarų Europos), daugiausia naudotas vidaus rinkoje. Plečiantis spaudos darbams, prie spaustuvių pradėti statyti popieriaus sandėliai atsargoms saugoti. Per Pirmąjį pasaulinį karą popieriaus gamyba smuko (Vokietijoje 1917 ji sumažėjo 45%), dėl to sumažėjo spaudinių tiražai. Po Pirmojo pasaulinio karo įsivyravo celiuliozės ir pramoninio popieriaus įmonės.

Dar skaitykite: popieriaus malūnai, popieriaus fabrikai, celiuliozės pramonė.

L: Kaunas D. Mažosios Lietuvos knyga. V., 1996; LE; Der Kreis Goldap. Würzburg, 1965; Der Kreis Preußisch-Eylau. Verden/Aller, 1983; Land an der Memel. Nr. 75. 2003.