plytinės

plỹtinės. Kryžiuočių ordinas į Prūsą atgabeno vakarietišką mūro technologiją, nuo 1270–1280 pradėjo statyti plytines greta savo pilių (iš pradžių šios būdavo medinės, vėliau įtvirtintos plytų mūru). Didelėms pilims sumūryti reikėdavo milijonų plytų; plytinės veikdavo daugelį metų. Brangstant medienai, miestuose reikalaujant statyti gaisrui atsparesnius mūrinius pastatus, plytinių daugėjo, jų produkcija pigo. Plytinių statybą skatino dideli vietinės žaliavos – tinkamo molio – ištekliai. Molingose vietovėse plytos gamintos formose ir džiovintos lauke. Formos tobulintos, plytas imta degti laukų krosnyse. Valstybė ir pavieniai dideli ūkiai steigė plytines savo reikmėms; jose dirbdavo žemės ūkio darbininkai, todėl sėjos ar derliaus nuėmimo metu jos neveikdavo. Žiemą ūkininkai neturėdavo darbo, todėl imta plėsti plytines, jos tapdavo atskiromis įmonėmis. Tobulinta plytų gamybos technologija, produkcijos rūšys – be plytų gamintos čerpės, drenažo vamzdžiai ir kita. Pamažu produkciją imta pardavinėti, eksportuoti. XX a. pradžioje daugelyje plytinių įrenginėtos garo mašinų technologijos, po Pirmojo pasaulinio karo jos toliau modernizuotos. Senosios ūkininkų plytinės uždarinėtos. Plytinės statytos molingose vietose, į jas molis vežtas arkliniais vežimais. Vėliau tiesti siaurieji geležinkeliai žaliavoms tiekti į plytines, išvežti produkciją. 1862 Tilžės apylinkėse veikusios 14 plytinių pagamino 3,57 mln. plytų, 1863 – 15 plytinių pagamino 3,94 mln. plytų, 0,04 mln. čerpių ir 0,05 mln. drenažo vamzdelių; 1870 – 1,5 mln. plytų ir 0,06 mln. drenažo vamzdelių. Vėliau plytinių plėtrą paskatino geležinkelių tiesimas: 1872 pagaminta 3 mln., 1873 – 5 mln. plytų; pastatytos naujos plytinės su moderniomis degimo krosnimis. 1874 pagaminta 11,1 mln. plytų, 0,1 mln. drenažo vamzdelių, įvairių rūšių specialių keramikos gaminių. 1880 Tilžės apylinkėse veikusios 6 plytinės tiekė 7 mln. plytų. XX a. pradžioje Gumbinės apskrityje veikė per 12 plytinių (Sodeikiuose, Vakarų Vilkošiuose, Čiulkiniuose, Matiškiemyje ir kitur). Girdavos apskrityje iki Antrojo pasaulinio karo veikė šios plytinės: Tonwaren- Industrie Schakenhof (pastatyta 1890, gamino plytas, čerpes, drenažo vamzdžius – iš viso apie 4 mln. vienetų per metus), Ziegelei Gross Gnie (apie 4 mln.), Ziegelei Klein Gnie (apie 2 mln.), Ziegelei Wilhelmshof (1,5 mln.); Ziegelei Aftintenn (1,5–2 mln.), Ziegelei Willkamm (nuo 1900 – po 0,5 mln.). Didžiausia Pilkalnio apskrityje buvo miesto plytinė, pastatyta 1916, kai neužteko vietinių plytinių produkcijos apgriautam miestui pokariu atstatyti. Ši plytinė buvo viena svarbiausių Rytprūsiuose, gamino plytas ir kitą produkciją pagal modernias to meto technologijas. Joje pagamindavo – 11–12 mln. vienetų gaminių per metus. Darkiemio apskrityje iki Antrojo pasaulinio karo plytinės veikė Mažuosiuose Beiniūnuose, Vykiškiuose, Vilemsberkyje, Ežergaliuose, Pauleliškiuose ir kitur. Daug plytinių veikė Karaliaučiaus priemiesčiuose (Judyčiuose, Metgėtuose ir kitur). 1828 Ylavos apskrityje buvo 13 plytinių. XIX a. viduryje statant daugiau naujų pastatų atsirado plytų poreikis, todėl steigtos mažos plytinės; pvz., 1907 Ylavos apskrityje tokių buvo 19. Netrukus tokios mažos plytinės išaugo ir galėjo konkuruoti su didelėmis. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Unguros apskrityje būta 6 plytinių, tačiau per karą 3 turėjo nutraukti darbą. Po Pirmojo pasaulinio karo atstatymo darbams reikėjo plytų. Jų gamyba ir prekyba jomis padėjo sumažinti ekonominę krizę. Tarpukariu dėl melioracijos darbų išaugo drenažo vamzdžių poreikis; jie t. p. gaminti plytinėse. Didesnės plytinės steigtos patogiose susisiekimo vietose prie svarbių plentų ar geležinkelių, kad būtų patogiau išvežti sunkiasvorę produkciją. XV a. pradžioje paminėta pirmoji plytinė Klaipėdoje. XVIII a. veikė plytinė Blažiuose prie Šilutės. 1819 Klaipėdos apskrityje veikė 4 plytinės. XIX a. pabaigoje statant daugiau didelių pramonės ir kitų objektų, didėjo įmonių skaičius ir jų produkcijos paklausa. 1894 plytinės Klaipėdos apskrityje pagamino 2,7 mln. plytų ir 0,315 mln. čerpių, 1902 – 6 ir 0,75, 1911 – 9,67 ir 1,77, 1920 – 6 ir 0,5. Po 1923 Klaipėdos krašto plytinių produkcijos sumažėjo. 1927 krašto plytinės pagamino 6,2 mln. plytų, 0,9 mln. čerpių, 0,12 mln. drenažo vamzdžių. Nuo 1928–1929 prasidėjo gamybos pakilimas. 1937 krašte veikė 14 plytinių, pagaminta 11,7 mln. plytų. Viena didžiausių plytinių – 1919 Šilutėje įsteigta Dampfziegelwerke AG, Heidekrug. Klaipėdos plytinės buvo įsikūrusios priemiesčiuose: Luizės, Bachmanno, Gediminų dvaruose. Priekulėje įsteigta įmonė Memelländische Tonwerke gamino įvairių rūšių plytas, olandiškas čerpes, grindų plyteles, koklius, glazūruotas plyteles, drenažo vamzdžius ir kita. Po 1944 dauguma plytinių sunaikintos.

L: Mietzner F. Der Kreis Schloßberg. Würzburg, 1962; Pfeiffer E. Der Kreis Angerburg. 1973; Der Kreis Gerdauen. Würzburg, 1968; Der Kreis Preussisch-Eylau. Verden, 1983.

MLEA

Martynas Purvinas

Iliustracija: Valtarkiemio plytinė, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Priekulės (vadovas Rašo) plytinės, kurią aprašė Ieva Simonaitytė, išlikęs sargo namelis, 1980