konditerija

konditèrija, saldūs cukriniai ir miltiniai (su įvairiais priedais) maisto produktai, jų prekybos vieta. Iš konditerijos gaminių ypač garsėjo Karaliaučiaus marcipanai. Daugybė įvairių saldumynų krašte (ypač miestuose) buvo labai paplitę. Mažojoje Lietuvoje konditerijos gamybos įmones pirmieji įkūrė išeiviai iš Šveicarijos Graubündeno kantono, atvykę po maro XVIII a. pradžioje į Gumbinę 1735 atsikėlė šveicarų konditeris Demengas Bina. 1809 Wilhelmas Pomattis Karaliaučiuje įkūrė pirmąjį marcipanų fabriką bei šalia pilies atidarė konditerijos parduotuvę. Broliai Pomatti tapo dvaro konditeriais, 1900 šį darbą perėmė konditeris Sterkau, išsaugojęs Pomatti receptus. Po jo mirties verslą perėmė svainis Ewaldas Liedtke ir tęsė iki Antrojo pasaulinio karo. Jo vardu pavadinta įmonė iki šiol gamina Karaliaučiaus marcipanus Lübecke. Kiti Karaliaučiuje populiarūs konditeriai t. p. buvo šveicarai: Buccellas, Caccias, Campellas, Counzas (Kuntzas), Janatzkis, Jostis, Pedottis. Ploudas, Siegelis, Steineris. Zappas ir kiti. Ypač mėgta Siegelio konditerija (vok. Siegelʼsehe Conditorei), lyginta su šveicarų konditerija – kavinėmis Berlyne. Joje rinktasi ne tik paskanauti konditerijos gaminių, bet ir aptarti naujausius krašto ir pasaulio įvykius. Steinerio konditerija Karaliaučiuje gyvavo iki 1910, šis konditeris turėjo 2 konditerijas. Karaliaučiuje gerai žinota Gehlhaaro konditerija. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir sovietmečiu viskas sunaikinta. Dar kavinė.

L: Königsberger Biiņeibrief. Nr. 53. Stadtgemeinschaft Königsberg e.V., 1999.