kavinė

kavnė. Krašto miestuose pagal Vakarų Europos paprotį buvo paplitusios kavinės, kur ragauti skanumynai, bendrauta. Tarpukariu Tilžėje veikė 125 kavinės. Juckel konditerijoje (vok. Konditorei Juckel) Stolbecker gatvėje dažniausiai rinkdavosi jaunimas po pamokų. Vakarais vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės čia dažnai švęsdavo įvairias įmonių šventes. Berčaičio konditerijoje (vok. Konditorei Bertschat) lankydavosi gretimos Humanitarinės gimnazijos mokiniai. Po pasivaikščiojimo miesto gyventojai ir svečiai dažnai užeidavo į Hohenzollern, Gesien, Kreuzberger konditerijas. Kaiserkrone kavinėje vykdavo koncertai. Didelėms visuomenės kultūrinėms šventėms organizuoti tiko Pilies menė (vok, Burghalle) ir Civilių kazino (vok. Zivilkasino). Šalia rotušės stovėjo vyno restoranas Sanio, veikęs nuo 1838. Kavinėje Barberina vykdavo šokiai, buvo nedidelė scena menininkų pasirodymams. Kitokios buvo senosios kavinės aplink Schenkendorfo aikštę (vok. Schenkendorf platz). Čia prieš kelionę namo užkąsti užsukdavo turgaus prekeiviai, arklių pirkliai. Šeimos dažniausiai lankydavosi Schaferei, Jakobsruh, Sonnenbad, taip pat miesto miško kavinėje, viloje Waldschlösschen. Karaliaučiuje savo kavinę 1894 prie pilies tvenkinio buvo įkūręs žymus to meto konditeris Henry Schwermer (gimęs Klaipėdoje). Ji buvo labai pamėgta miesto gyventojų ir jo svečių, todėl 1911 praplėsta. Prie pilies tvenkinio promenados pristatyta didelė terasa. 1931 konditerio dukra Charlotte Stiel išpirko tą žemės plotą ir praplėtė kavinę iki 1000 sėdimų vietų. Prieš Antrąjį pasaulinį karą kavinėje darbavosi 24 padavėjai ir 2 cigarečių prekeiviai, 6 muzikantai. Net ir mažesniuose miesteliuose buvo atidaromos gan miestietiškos kavinės – su dailiais baldais, papuošimais, įvairi reklama. Daug kur kavinėse gaminti valgomieji ledai, lauke prie kavinių statyti vasaros staliukai po stogeliais. Kavinės dažniau buvo atidaromos įvairių pastatų pirmuosiuose aukštuose, lankomose vietose. Pvz., Kaukėnuose veikė A. Ernsto kavinė su ledaine, E. Vitrino (Witrinn) kavinė su konditerija ir kepykla (pardavinėjusi marcipanus, šokolado gaminius ir kita). Kavinėje taip pat vaišintasi vynu bei alumi. Po 1944 visos kavinės krašte likviduotos – neliko nė vienos senojo interjero ar jo dalies. Buvusį vaizdą parodo tik senos nuotraukos.

MLFA

Marija Purvinienė

Martynas Purvinas

Iliustracija: Karaliaučiaus pilies vyninė, 1885 / Iš MLEA

Iliustracija: Nida. J.Sakučio kavinė, 1933, aliejus drobė 32,5x37 / lš Buračų šeimos rinkinio. Valentino Ivinsko reprodukcija

Iliustracija: Kavinė Hermanno Blodės viešbutyje, Nidoje, iki 1939 / lš leidyklos „Libra Memelensis“ archyvo

Iliustracija: Tipiškas Rytprūsių miesto kavinės interjeras / Iš MLEA