alaus daryklos

alaũs darỹklos, brãvorai. Dar Kryžiuočių ordino laikais veikė nedideli bravorai (vok. Brauerei) gyvenvietėse prie karčiamų. Jau 1415 minėta alaus daryklos Klaipėdoje. Išplitusi alaus gamyba buvo ribojama įvairiais nurodymais. Kovota su konkurentais (1667 drausta į Klaipėdą įvežti alų iš Priekulės ir kitur). XVIII a. Klaipėdoje veikė 77 bravorai. 1784 J. Reinecke įsteigė Klaipėdos akcinį bravorą, kurį vėliau sujungė su T. Preusso bravoru. 1871 sudaryta akcinė bendrovė. Klaipėdos alaus daryklos sunaudojo tiek salyklo: 1871 – 12 409 cnt., 1900 – 779 321 kg, 1906 – 830 600 kg. Keičiant technologiją alaus daryklos stambintos (Klaipėdoje 1826 buvo 16, 1863 – 3, prieš Pirmąjį pasaulinį karą – 2 alaus daryklos; jose buvo pagaminama 20 000 hektolitrų alaus). Prieš Antrąjį pasaulinį karą didelės alaus daryklos veikė Gumbinėje, Tilžėje, Ragainėje, Vėluvoje ir kitur. Jose gaminti ir kiti gėrimai. Iki Antrojo pasaulinio karo Klaipėdoje veikė dvi atskiros alaus daryklos, 1924–1925 pardavusios apie 16 000 hektolitrų alaus po 1,20–1,25 lito už vieną litrą. Sovietmečiu senosios alaus daryklos perdirbtos.

Martynas Purvinas

Julius Žukas