Klaipėdos akcinė alaus darykla

Klapėdos ãkcinė alaũs daryklà, seniausia Klaipėdos krašto ir Lietuvos alaus darykla. Klaipėdos alaus darykla išaugo iš XVII a. salyklo džiovyklos (tebeveikia Tilžės ir Bangų g. kampe). Džiovykla priklausė miestui, 1778 perėjo aludarių cechui. 1784 J. W. Reineckeʼs iniciatyva čia pradėjo veikti alaus darykla, vėliau sujungta su F. Preuso alaus darykla. Klaipėdos alaus darykla tapo akcine įmone (vok. Memeler Aktien-Brauerei & Destillation), įkurta 1871 III 4, perėmus J. W. Reinесkеʼs alaus daryklą. Pagrindinis kapitalas – 450 000 markių, padalytas į 1 500 akcijų po 300 markių. Prie jos priskirtas salyklo fabrikas (šis ir kiti fabrikai tebuvo Klaipėdos akcinės alaus daryklos skyriai), pradėta likerių ir spirito gamyba. 1893 įkurtas acto fabrikas. 1922 prie Klaipėdos akcinės alaus daryklos įkurtas vaisių vyno fabrikas, gaminęs ir sultis, 1927 – mineralinio vandens fabrikas. 1923 prie Klaipėdos akcinės alaus daryklos prijungiamas acto, 1931 – modernus mielių fabrikai (įkurtas 1930). 1914 pradžioje išplėsta distiliacijos atšakai priskirta vynininkystė. Fabrikas gamino alų ir alkoholinius gėrimus, neraugintą alų, limonadą, mineralinį vandenį, vynus, sultis, sausas vynuogių išspaudas, salyklą. Per Pirmąjį pasaulinį karą Klaipėdos akcinė alaus darykla aprūpindavo ir okupuotas valstybes; alaus gamyba gerokai išaugo. Po 1918 alaus darykla tebuvo vietinės reikšmės. Klaipėdos akcinė alaus darykla įvairiose parodose apdovanota daugeliu aukso ir sidabro medalių. Užsienio prekyba sumažėjo po 1923 padidinus muitus. 1923 akcinis kapitalas pakeistas iš markių į litus ir sudarė 1 mln. litų. 1924–1925 apyvarta smuko dėl didelių mokesčių, vadovybės klaidų, tačiau 1925–1926 gautas pelnas pataisė padėtį. 1930 pradžioje per metus alaus realizuota apie 20 000 hektolitrų. Klaipėdos akcinei alaus daryklai priklausė pastatas su 27 cnt talpykla, elektros ir apšvietimo, šaldymo mašinos, statinių ir butelių valymo ir išpilstymo įranga, patalpa su įranga salyklui gaminti. Tuo metu Klaipėdos akcinėje alaus darykloje dirbo apie 70 žmonių. 1945 Klaipėdos akcinė alaus darykla atkurta ir pavadinta alaus darykla Švyturys.

Klaipėdos akcinės alaus daryklos pastatai. Bangų gatvėje po namu (nr. 4) išlikę cilindriniais skliautais dengti dideli rūsiai rodo, kad XIX a. I pusėje čia buvo didelė gamykla. Ant rūsių XX a. I pusėje pastatytas 2 aukštų administracinis-gyvenamasis namas. Nuo jo apžvalgos bokštelio buvo gerai matyti alaus daryklos teritorija. XIX a. II pusėje Klaipėdos akcinės alaus daryklos kompleksą sudarė dviaukščiai pastatai: raudonų plytų ir fachverkiniai (fachverkas). Virš Klaipėdos akcinės alaus daryklos kilo raudonų plytų kaminas. 1931 Klaipėdos akcinės alaus daryklos kompleksą papildė A. Nixdorffo ir H. Reismanno projektuotas stačiakampio tūrio, su pusrūsiais, triaukštis mielių gamybos cechas Tilžės gatvėje. Po Antrojo pasaulinio karo Klaipėdos akcinės alaus daryklos pastatas rekonstruotas, senieji gamybiniai korpusai ir mielių cechas nugriauti.

Dar skaitykite: alaus daryklos, Klaipėdos alaus daryklos.

Iliustracija: Klaipėdos „Švyturio“ alaus daryklos ženklas / Iš MLEA

Iliustracija: Klaipėdos akcinės alaus daryklos pertvarkymo 100 Prūsijos talerių akcija, išleista 1871 / Iš MLEA