salyklas

salýklas, sudaiginti javai. Iki atsirandant kavai bei arbatai alus krašte buvo populiariausias gėrimas; aludariai buvo privilegijuoti žmonės. Kunigaikštis Albrechtas 1522 Šventapilės miesto aludariams suteikė monopolį virti alų: Tam, kad joks miestietis neprarastų savo teisių, jis turi neturėti alaus daryklos, tačiau turi išlaikyti bendrą alaus daryklą. 1614 išleistos sunormintos alaus virimo taisyklės; jose nurodyta, kad salyklas turi būti raugiamas ne mieste (tai dažniausiai vykdavo aludarių namuose). Kas turėjo salyklo rauginimo indą, privalėjo jį rauginti 6 savaites, o kas neturėjo – 12. Salyklui raugti buvo reikalingas švarus šaltinio ar šulinio vanduo, todėl miestai griežtai kontroliavo šulinių sanitarinę būklę (Šventapilėje iš 4 miesto šulinių naudoti tik 2).

L: Jenkner G. 700 Jahre Heiligenbeil 1301–2001. Leer, 2001.