Klaipėdos alaus daryklos

Klapėdos alaũs darýklos. Aludarių Klaipėdoje buvo jau Ordino laikais – minėtas alaus mokesčio įstatymas. Ilgą laiką miestiečiai alų savo reikmėms galėjo virti nevaržomi. XVII a. pradžioje leista raugti alų ne dažniau kaip kas dvi savaites. Įvežti alų iš kitų miestų uždrausta. XVII–XVIII a. aludarių profesija buvo labai populiari. Nedidelės alaus daryklos veikė prie karčemų, pilyje. XVIII a. Senamiestyje gyveno 72, o Friedricho mieste – 5 aludariai. Salyklinio alaus darytojai priskirti didžiausiam miestiečių luomui. Pamažu miestuose alaus gamybą perėmė stambios daryklos. 1826 Klaipėdoje buvo 16, o 1863 – tik 3 alaus daryklos; Senamiestyje buvę salyklo rūsiai išnuomoti kitoms reikmėms. 1890 Klaipėdoje nustojo veikti paskutinė viršutinio rauginimo alaus darykla; įsivyravo apatinio rauginimo būdas. XX a. pradžioje mieste liko tik 2 didelės alaus daryklos: Klaipėdos akcinė alaus darykla ir Jungtinis spirito ir alaus bravoras. XX a. pradžioje minėta alaus darykla Joniškės dvare.

Dar skaitykite alaus daryklos.

L: Tatoris J. Senoji Klaipėda. V., 1994, p. 271.