menonitai

menontai, konfesija, protestantų atšaka. Menonitai skelbia nusižeminimą, nepripažįsta prievartos, bažnytinės hierarchijos, neina valstybinių pareigų, atsisako atlikti karinę tarnybą. Atsirado 1520–1540 Nyderlanduose kaip anabaptistų atskala pralaimėjus Valstiečių karą Vokietijoje (1524–1526). 1544 pavadinta jos vadovo buvusio katalikų kunigo Menno Simonso (1496–1561) vardu. Mažojoje Lietuvoje menonitai pradėjo kurtis XVIII a. pradžioje po didžiojo maro, kai Prūsijos karalius Friedrichas I pasikvietė juos ir žadėjo tikėjimo laisvę. 1711 (ar 1713) iš Šveicarijos atvyko 42 menonitų šeimos ir įsikūrė Gedvilaičiuose, Linkūnų valsčiuje. Čia jie įsteigė savo Lietuvišką parapiją (vok. Litauische Gemeinde; nuo 1918 vadinamą Gemeinde Memelniederung). Dar 18 šveicarų menonitų šeimų 1713 įsikūrė Kalvių dvare, Linkūnų valsčiuje. 1713 atvykę olandų kilmės menonitai iš Kulmo išsinuomojo iš Kaukėnų administracijos 3 dvarus, vertėsi gyvulininkyste ir garsėjo sūrių gamyba. 1724 Tilžės apylinkėse jau buvo 165 (ar 105) menonitų šeimos. Karalius Friedrichas Wilhelmas I nesilaikė jo pirmtako menonitams duotos tikėjimo laisvės ir 1723 įsakė jiems stoti į kariuomenę. Menonitams atsisakius paklusti, 160 jų šeimų turėjo palikti kraštą. Dauguma išvyko į Olandiją, apie 440 šeimų pasitraukė į Lenkijos valdomą Vakarų Prūsiją. 1732 į jų vietą karalius pasikvietė zalcburgiečių. Menonitai turėjo pasitraukti iš krašto ir dėl Sembos konsistorijos skundo (menonitai esą pritraukę savo pusėn daug evangelikų liuteronų ir apkrikštiję juos antrąkart). Tačiau daryta ir išimčių, ypač menonitams verslininkams, nes bijota, kad karalystė neteks daug mokesčių. Tačiau menonitų bendruomenė pasirodė tokia darni, kad beveik visi jie išsikėlė iš Mažosios Lietuvos. Karalius Friedrichas II buvo nuolaidesnis menonitų atžvilgiu. 1740 jis leido menonitams apsigyventi bet kurioje Prūsijos gyvenvietėje. Visos valstybinės tarnybos gavo įsakymą leisti menonitams imtis verslo, amatų ar žemės ūkio, jei jie moka mokesčius bei tinkamai elgiasi. Vyriausybė su menonitų bendruomenės vyresniuoju sudarė sutartį, suteikė jiems tam tikrų teisių. Menonitai gavo žemių Tilžės, Šilutės apskrityse ir kitur. Patiems menonitams pirkti žemes drausta. Kadangi menonitai laikydavo daug gyvulių, jiems nepakako paskirtų valstybinių žemių. Todėl dažnai menonitai dirbdavo dvarininkams. Šie duodavo gyvulių, pašaro ir ganyklų, o menonitai prižiūrėdavo gyvulius ir gaudavo už tai pieno, iš kurio gamindavo olandišką sūrį. Kiti menonitai nuomojosi sklypus. 1740 apie 60 menonitų šeimų iš Elbingo apylinkių atsikėlė į Pričkagrabės valsčių, kur išsinuomojo 3 dvarus (matyt, jie įkūrė Elbingiškių kaimą), kiti 1758 įsikūrė Plaušvarės dvare. Čia 1767 pasistatė bažnytėlę ir 1776 ta Lietuvos parapija (vok. Gemeinde Litauen ) jau turėjo 387 narius. 1769 susijungė į Lietuvos menonitų bendruomenę. 1780 Grigulynuose (Pakalnės aps.) įrengti antri maldos namai. Po 1807 Steino ir Hardenbergo reformų menonitams nebeliko kliūčių laisvai apsigyventi Rytprūsiuose. Ėmė kurtis menonitų gyvenvietės (Kaukėnuose, Gastose ir kitur). Prireikė kitų maldos namų. 1816 menonitų bendruomenės vyresnysis Dietrichas Tanzas už 33 000 talerių nupirko Pakriokių dvarą. Po jo mirties dvaras atiteko sūnums, kurie jį nualino. 1831 menonitų bendruomenės vyresnysis Franzas Rosenfeldas įsigijo šį dvarą už 1000 talerių. Ūkinį pastatą bendruomenės nariai pavertė maldos namais (pašventinti 1831 XII 18, veikė iki 1944). Plaušvarės maldos namai (išmirus menonitų bendruomenės nariams ir kitiems persikėlus į Nemunyną) uždaryti ir 1893 parduoti. Po Pirmojo pasaulinio karo menonitų bendruomenė dar gyvavo, tačiau narių ne ką tepadaugėjo, o jų tikėjimas supanašėjo su vietos evangelikų liuteronų tikėjimu. Pagal J. Sembritzkį XIX a. Šilokarčemoje (Šilutėje) gyveno 3 menonitai. 1925 Gumbinės apygardoje buvo 500 menonitų šeimų, kurių didžioji dalis (464 šeimos) gyveno Tilžėje.

L: Penner H. u. a. Weltweite Bruderschaft. Woogmorgen, 1995; Goetzke H. Auf den Spuren der Mennoniten // Tilsiter Rundbrief. 31. Kiel, 2001/2002; Die Elchniederung. Heimatbrief, Nr. 46, Dezember, 1997; Kirche im Dorf. Berlin, 2002.

Algirdas Žemaitaitis

MLFA

Iliustracija: Menonitų bažnyčios Nemunyne vidus, Labguvos apskritis, 1931 / Iš Virginijos Budrikienės rinkinio

Iliustracija: Menonitų bažnyčios Nemunyne 100-mečio iškilmės, Labguvos apskritis, 1931 / Iš Virginijos Budrikienės rinkinio